Lietuvos įmonės, kurios komandiruoja savo darbuotojus į kitas Europos Sąjungos valstybes, bijo, kad gali imti masiškai bankrutuoti.
Europos Komisija ruošia įstatymą, pagal kurį nurodytų, kad darbuotojui, dirbančiam užsienyje, būtų privaloma mokėti vidutinius komandiruotpinigius, kokie yra toje šalyje, į kurią siunčiama. Ir nors tam pasipriešino net trečdalis Europos Sąjungos parlamentų (plačiau) – o tai atsitinka labai retai, – nieko nepešė. Ypač liūdnomis nuotaikos gyvena Lietuvos vežėjai.
Prognozės gąsdina
Tolimųjų reisų vairuotojas Stanislovas Vaitukaitis labai nenorėtų, kad jam tektų vėl emigruoti. Prieš šešiolika metų, kai bankrutavo pervežimo įmonė, kurioje dirbo, Stanislovas išvažiavo dirbti į Angliją. Sako, ten uždirbdavo daugiau nei dabar Lietuvoje, bet čia ir išlaidos mažesnės, ir apskritai tėvynėje smagiau.
„Priklausomai nuo valstybės – Prancūzijoje, Italijoje brangiausi tie komandiruotpinigiai, 50 eurų per dieną. Plius eina čia tas atlyginimas didesnis nei minimumas, keturi šimtai. Tai skaičiuokit. Na, pusantro tūkstančio, tai man pakankamai, gyventi galima“, – teigė vairuotojas Stanislovas Vaitukaitis.
Iki šiol darbdavys privalėjo į komandiruotę siunčiamam darbuotojui mokėti bent minimalų tos šalies užmokestį. Europos Komisija siūlo, kad turėtų mokėti ne mažiau nei vidutinį. Vežėjai sako, kad daugeliui Lietuvos įmonių priverstinis vairuotojų algų kėlimas būtų mirties nuosprendis. Kad tai būtų meškos paslauga, mano ir vairuotojas Stanislovas.
Komandiruoti darbuotojai Vakaruose jau tapo kainų dempingo simboliu. Bet Vidurio ir Rytų valstybės, tarp jų ir Lietuva, atlyginimų suvienodinimui aršiai priešinasi – net trečdalio Europos Sąjungos valstybių parlamentai, taip pat ir Seimas, parodė vadinamąją geltoną kortelę. Tai reiškia, kad Europos Komisija šiuos siūlymus turėjo vertinti iš naujo, bet įvertinusi pareiškė, kad nieko nekeis.
Baiminasi bankroto
Jeigu Lietuvos kompanijos savo vairuotojams turėtų mokėti tiek, pat kiek moka Vokietija ar Prancūzija, tai reikštų, kad mokėtų dvigubai daugiau nei dabar.
„Kodėl tai daroma? Kodėl tai nebuvo daroma anksčiau? Praradus Rusijos rinką ir suaktyvėjus konkurencinei kovai Vakarų Europoje, pasijautė iš Vakarų ES šalių, kad jos nori turėti didesnę rinkos dalį. Senosios ES šalys stengiasi įvairiais būdais, ir savo nacionaliniais įstatymais, bandyti apriboti mūsų teisėtą veiklą Vakarų Europoje“, – teigė Erlandas Mikėnas, Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.
Šią Šiauliuose veikiančią kompaniją naujas atlyginimų reguliavimas taip pat palies. Ceche Šiauliuose gaminami poilsio namai. Bet jie statomi ne Lietuvoje. Lietuviai juos veža ir stato Norvegijoje.
„Tikėtina, patirsime didesnius kaštus, būsime įpareigoti mokėti didesnius atlyginimus. Bet verslas prisitaiko. Vienas iš variantų vietoj komandiravimo pasirinkti įdarbinimą toje šalyje, taip toliau sėkmingai mokėti minimalų atlyginimą. Mes nenorim atrodyti monstrai, mes mokame Norvegijos minimalų, ten nekvalifikuotam darbuotojui minimalus yra 3100 eurų“, – aiškino Tadas Misius, „Massive Wood Construction“ vadovas.
Naujos taisyklės dar neįsigaliojo. Vežėjai tikisi, kad Europos Komisija dar sutiks dėl jų daryti kokius nors kompromisus.
Plačiau reportaže:
Šaltinis: alfa.lt
