Didelės vertės transporto ir logistikos sandorių rinkoje svarbiausia išlieka krovinių srautų kontrolė. Tačiau pirkėjai vis rečiau įsigyja bendroves vien dėl galimybės augti. Daugiausia dėmesio sulaukia verslai ir infrastruktūros objektai, kurie užtikrina prieigą prie klientų, veikia strategiškai svarbiuose koridoriuose ir generuoja prognozuojamas, pasikartojančias pajamas.
Konsultacijų bendrovės „PwC“ ir „Strategy&“ parengtoje „Transport & Logistics Barometer“ apžvalgoje skaičiuojami viešai paskelbti transporto ir logistikos sektoriaus sandoriai. 2026 m. pirmąjį pusmetį pasaulyje paskelbti 105 sandoriai, kurių kiekvieno vertė siekė bent 50 mln. dolerių. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus tokių sandorių buvo 108.
Nors sandorių skaičius iš esmės nepakito, bendra atskleista jų vertė padidėjo 2,9 proc. – nuo 62,5 mlrd. iki 64,3 mlrd. dolerių. Vidutinė vieno sandorio vertė siekė apie 612,1 mln. dolerių.
Iš viso paskelbta 17 vadinamųjų megasandorių, kurių kiekvieno vertė viršijo 1 mlrd. dolerių. Bendra jų vertė sudarė 42,38 mlrd. dolerių, arba maždaug du trečdalius visos atskleistos rinkos vertės.
Kadangi apžvalga apima paskelbtus, o ne tik užbaigtus susitarimus, dalis į ją įtrauktų sandorių ataskaitos rengimo metu dar buvo derinama arba laukė reguliuotojų leidimų.
Didžiausias logistikos sandoris – dėl „InPost“
Didžiausias paskelbtas krovinių vežimo ir logistikos sektoriaus sandoris buvo planuojamas Lenkijos siuntų ir paštomatų tinklo operatorės „InPost“ įsigijimas.
„PwC“ duomenimis, „FedEx“ vadovaujamas konsorciumas, kuriame taip pat dalyvauja finansiniai investuotojai „Advent“, „A&R“ ir „PPF“, bendrovę ketina įsigyti už 9,22 mlrd. dolerių.
Šis sandoris rodo, už ką logistikos rinkoje šiandien mokama didžiausia premija. Investuotojus domina jau veikiantys tinklai, pasikartojantys siuntų srautai ir tiesioginis ryšys su galutiniu klientu. Vertę kuria ne vien papildomi vilkikai ar terminalai, bet sistema, galinti aptarnauti didesnį siuntų kiekį naudojant esamą infrastruktūrą.
Tarp kitų ryškesnių logistikos ir kelių transporto sandorių pateko planuojamas dalies „Americold Realty Trust“ valdomo šaldytų produktų sandėlių turto pardavimas. Tyrime pirkėja įvardijama „Snowfall Topco“, o sandorio vertė siekia 2,4 mlrd. dolerių.
Tai nėra visos „Americold“ bendrovės perėmimas – numatoma įsigyti atrinktų temperatūrinio režimo nekilnojamojo turto objektų portfelį. Sandoris atspindi didėjantį investuotojų susidomėjimą šaltąja grandine, kurios pajėgumų plėtra reikalauja daug kapitalo, o klientų sutartys paprastai yra ilgalaikės.
„PwC“ taip pat išskyrė kontraktinės logistikos sandorį Šiaurės Amerikoje. Japonijos „Nippon Express Holdings“ planuoja už 1,61 mlrd. dolerių įsigyti Kanados logistikos paslaugų teikėją „Metro Supply Chain“. Ataskaitos rengimo metu šis sandoris dar buvo derinamas.
Tuo metu „Brookfield Asset Management“ paskelbė ketinanti už 1,2 mlrd. dolerių perimti Prancūzijos bendrovę „World Freight Company“.
Siuntų ir skubių pristatymų segmente „J&T Global Express“ ir „SF Holding“ susitarė apsikeisti akcijų paketais. „PwC“ kiekvieno iš šių sandorių vertę įvertino po 1,06 mlrd. dolerių.
„Hapag-Lloyd“ pasiūlymas dėl „ZIM“ išryškino laivybos apetitą
Po logistikos ir kelių transporto viena ryškiausių susijungimų ir įsigijimų krypčių buvo laivyba.
Vienas didžiausių paskelbtų sandorių – Vokietijos konteinerių laivybos bendrovės „Hapag-Lloyd“ pasiūlymas įsigyti Izraelyje įsikūrusią „ZIM Integrated Shipping Services“. „PwC“ dar neužbaigto sandorio vertę įvertino 4,22 mlrd. dolerių.
Apžvalgoje nurodoma, kad siūlyta kaina buvo maždaug 58 proc. didesnė už „ZIM“ akcijų kainą iki pasiūlymo paskelbimo. Tokią premiją „PwC“ sieja su platesniu laivybos sektoriaus pervertinimu.
Nuo 2023 m. gruodžio iki 2026 m. birželio biržose kotiruojamų laivybos bendrovių prognozuojami EBIT kartotiniai padidėjo apie 40 proc. Iš visų analizuotų transporto ir logistikos segmentų būtent laivyboje fiksuotas ryškiausias vertinimo kartotinių augimas.
Tarp kitų didesnių laivybos sandorių pateko „Ocean Network Express“ planas už 1,07 mlrd. dolerių įsigyti „Poseidon Corp“ ir „Helix Energy Solutions“ ketinimas už 1,83 mlrd. dolerių perimti „Hornbeck Offshore Services“.
Uostai ir keliai išlieka patrauklūs, tačiau atranka griežtėja
Transporto infrastruktūros segmente sandorių skaičius sumažėjo. „PwC“ suskaičiavo 17 paskelbtų sandorių, susijusių su oro uostais, keliais ir uostais. Bendra atskleista jų vertė siekė 13,2 mlrd. dolerių.
Šie sandoriai sudarė 16 proc. visų apžvalgoje vertintų įsigijimų ir 21 proc. bendros jų vertės. Vienas didžiausių infrastruktūros sandorių – „Stonepeak“ planas už 2,4 mlrd. dolerių iš „CMA CGM“ įsigyti dešimties uostų akcijų paketus.
Ataskaitoje taip pat minimas planuojamas Australijos mokamų kelių operatorės „Atlas Arteria“ įsigijimas ir „Vinci Highways“ sandoris dėl devynių mokamų kelių portfelio Indijoje.
Pasak „PwC“, sumažėjęs sandorių skaičius nerodo menkstančios infrastruktūros strateginės svarbos. Uostai, terminalai ir kelių koncesijos išlieka patrauklūs dėl aukštų įėjimo barjerų ir ilgalaikių, prognozuojamų pinigų srautų.
Keičiasi pirkėjų elgsena. Investuotojai infrastruktūros objektus vertina atsargiau ir pirmiausia renkasi tuos, kurie suteikia prieigą prie svarbiausių transporto koridorių arba užtikrina stabilius krovinių srautus.
Tą pačią logiką „PwC“ įžvelgia ir dviejuose liepos pradžioje, jau pasibaigus 2026 m. pirmajam pusmečiui, paskelbtuose sandoriuose.
„Hapag-Lloyd“ priklausanti „Hanseatic Global Terminals“ planuoja įsigyti dalį „Eurogate Container Terminal Hamburg“, o „CMA CGM“ ruošiasi perimti „FedEx“ tiekimo grandinės padalinį. Abu sandoriai rodo laivybos bendrovių siekį stiprinti vertikalią integraciją ir kontroliuoti didesnę logistikos grandinės dalį.
Didesnę vertės dalį sugeneravo finansiniai investuotojai
Pagal sandorių skaičių rinkoje dominavo strateginiai pirkėjai, tačiau didesnė bendros vertės dalis teko finansiniams investuotojams. „PwC“ duomenimis, finansiniai investuotojai dalyvavo 43 proc. sandorių, tačiau jiems teko 56 proc. visos paskelbtos sandorių vertės.
Ypač aktyvūs jie buvo logistikos ir kelių transporto segmente. Čia finansiniai investuotojai dalyvavo 21 sandoryje, kurių bendra vertė siekė 16,8 mlrd. dolerių.
Skyrėsi ir jų taikyta kainodara. Finansinių investuotojų mokėto įmonės vertės ir EBITDA santykio mediana siekė 9,6 karto, o strateginių pirkėjų – 5,6 karto.
„PwC“ šį skirtumą aiškina skirtingais investavimo tikslais. Finansiniai investuotojai labiau orientuojasi į stabilias, pinigų srautus generuojančias logistikos ir infrastruktūros platformas. Strateginiai pirkėjai dažniau vertina galimas veiklos sinergijas ir atsargiau skaičiuoja priimtiną įėjimo kainą.
„Matome vis labiau atrankią įsigijimų rinką: dėmesys krypsta į turtą, kuris didina atsparumą, stiprina tinklų kontrolę ir gerina uždarbio kokybę“, – sako „PwC Germany“ transporto, logistikos ir turizmo vadovas Ingo Baueris.
Europa išsiskyrė sandorių dydžiu
Pagal sandorių skaičių aktyviausias regionas buvo Azija ir Okeanija. „PwC“ čia fiksavo 68 sandorius, kurių atskleista vertė siekė 32,8 mlrd. dolerių. Penkiasdešimt sandorių buvo sudaryti tarp tame pačiame regione veikiančių pirkėjų ir įsigyjamų bendrovių.
Europoje užregistruoti 27 sandoriai, kurių bendra vertė siekė 30,3 mlrd. dolerių. Vidutinė vieno sandorio vertė sudarė apie 1,12 mlrd. dolerių, todėl Europa išsiskyrė stambiausiais įsigijimais.
Beveik pusę Europos sandorių sudarė pirkėjai iš kitų regionų. Iš 27 sandorių trylika buvo įeinantys tarpvalstybiniai įsigijimai.
Pagreitį įgavo ir Artimieji Rytai. „PwC“ į apžvalgą įtraukė dvylika sandorių, kuriuose dalyvavo šio regiono pirkėjai arba įsigyjamos bendrovės. Bendra jų vertė siekė apie 7,09 mlrd. dolerių ir jau viršijo visų 2025 m. rezultatą.
Didžiausias aktyvumas Artimuosiuose Rytuose telkėsi uostų, jūrinių paslaugų ir laivybos segmentuose.
Partnerystės leidžia augti be visos bendrovės įsigijimo
Transporto ir logistikos tinklų plėtra vis rečiau remiasi tik visiškais įsigijimais. Bendrovės vis dažniau renkasi bendras įmones, strategines partnerystes ir bendro skrydžių ar maršrutų naudojimo susitarimus.
„PwC“ 2026 m. pirmąjį pusmetį suskaičiavo 105 tokio pobūdžio susitarimus – 19 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai jų buvo 88. Per visus 2025 m. strateginių partnerysčių ir bendrų įmonių skaičius buvo išaugęs 86 proc. ir pasiekęs 193.
Krovinių vežimo ir logistikos sektoriuje tokie susitarimai dažniausiai sudaromi siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių prekybos maršrutų, atverti naujus pajėgumus arba padidinti tiekimo grandinių atsparumą.
Kaip daug kapitalo reikalaujančios infrastruktūros bendros įmonės pavyzdį „PwC“ nurodo „United Ports“ – „CMA CGM“ ir „Stonepeak“ partnerystę.
Gynybos logistikos srityje sukurta iniciatyva „Torus“, kurioje dalyvauja „Amentum“, „GXO“, „Accenture“ ir „Maersk“. Jos tikslas – stiprinti Jungtinės Karalystės tiekimo grandines.
Partnerystės leidžia bendrovėms dalytis technologijomis, infrastruktūra ir prieiga prie rinkos neinvestuojant tiek kapitalo, kiek reikėtų visai įmonei įsigyti.
Pirkėjai ieškos sunkiai pakeičiamų tinklų
„PwC“ nemato prielaidų, kad 2026 m. antrąjį pusmetį prasidėtų platus transporto ir logistikos sandorių bumas. Tikėtina, kad investuotojų dėmesys ir toliau telksis į aiškų strateginį vaidmenį turintį turtą.
Tarp perspektyviausių krypčių įvardijami siuntų ir skubių pristatymų tinklai, kontraktinė logistika, šaltoji grandinė, temperatūrai jautrių prekių logistika, sandėliavimo ir distribucijos objektai bei paskutinės mylios pristatymo platformos.
Pirkėjus taip pat domina uostai, terminalai, intermodaliniai mazgai ir skaitmeniniai sprendimai, padedantys stebėti krovinius, planuoti maršrutus ir efektyviau naudoti transporto priemones bei kitą turtą.
Šios kryptys rodo, kaip keičiasi vertės samprata logistikos sektoriuje. Vien turėti daug vilkikų, sandėlių ar veiklos vietų nebepakanka. Didžiausio įvertinimo sulaukia operatoriai, kurių infrastruktūra, klientų sutartys, duomenys ir transporto jungtys sudaro sunkiai pakeičiamą tinklą.
„Kitą sandorių bangą lems gebėjimas valdyti tinklus, diversifikuoti koridorius, integruoti technologijas ir užsitikrinti veiklos lankstumą“, – teigia I. Baueris.
Krovinių vežimo ir logistikos sektorius išlieka vienu svarbiausių susijungimų ir įsigijimų rinkos traukos centrų. Vis dėlto aukščiausias kainas pirkėjai pasirengę mokėti ne už didžiausią turto kiekį, o už tinklus, kurie išlaiko krovinių srautus sutrikus įprastiems maršrutams, sumažėjus pajėgumams ar staiga pasikeitus pasaulio prekybos krypčiai.
