Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Krovinių rinka jau po ketverių metų išgyvens didelį pokytį. Šiuo metu praktiškai visi krovinių dokumentai pateikiami popieriuje, tačiau Europos Sąjungos sprendimu, nuo 2024-ųjų rugpjūčio valstybinės institucijos privalės priimti vežėjų teikiamą informaciją skaitmeniniu būdu pagal bendrą formatą, galiosiantį visose ES šalyse.

Tai Lietuvai yra ir didžiulė galimybė, ir atsakomybė. Kaip ES reglamentas dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos eFTI reglamentas atrodys praktikoje, kol kas dar nėra patvirtinta – valstybės ES narės gali teikti pasiūlymus dėl jo įgyvendinimo. 

Todėl Lietuvos transporto skaitmenizacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabar mūsų šaliai yra ypač svarbu įsitraukti į šios tvarkos kūrimą ir gerai išanalizuoti, kokie sprendimai kurtų didžiausią vertę.

„Situacija yra labai palanki ir daug žadanti. Turime Europoje beprecedentinį dėmesį skaitmenizacijai ir Žaliajam kursui. Be to, tas dėmesys pirmą kartą istorijoje yra paremtas didžiulėmis lėšomis iš „Recovery and Resilience“ fondo, – tvirtino Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika. – Tai yra rimtas iššūkis, bet kartu su iššūkiu turime ir didelę galimybę. Mes galime ir praktiškai esame pirmieji, kurie kuria elektroninių duomenų apsikeitimo standartą.“

Specialistas atkreipė dėmesį, kad skaitmenizacijos procesus svarbu sukurti taip, kad jie veiktų ne tik šalies viduje, bet jais, kaip gerąja praktika, būtų galima pasidalinti ir su kaimyninėmis valstybėmis.

„Tam, kad užtikrintume sklandų krovinio judėjimą, reikalingas sklandus duomenų judėjimas. Iki šiol jau buvo gana neblogų sprendimų, bet reiktų, kad išliptume iš atskirų institucijų požiūrių ir teisės aktus tvirtintume galvodami ne apie vienos institucijos rėmus, bet apie visos Lietuvos, net viso regiono verslą, nes būtent įmonės šia sistema naudosis“, – akcentavo G.Mažeika.

Naujos technologijos sektoriuje

Remiantis verslo valdymo konsultacijų bendrovės „McKinsey & Company“ tyrimo duomenimis, panaikindama skaitmeninės ekonomikos atotrūkį nuo Vakarų ir Šiaurės Europos, Lietuva iki 2025-ųjų metų galėtų padidinti savo bendrąjį vidaus produktą (BVP) 8,8 mlrd. Eur arba papildomais 1,5 procentinio punkto per metus.

Tyrimo autorių skaičiavimais, Lietuvos transporto ir logistikos sektorius yra  vidutinio skaitmeninimo lygio. Tą patį patvirtina ir „Infobalt“ šiais metais atlikta skaitmeninės ekonomikos apžvalga: tik 2 proc. sektoriaus įmonių yra skaitmenizavusios savo resursus, įskaitant darbuotojų skaitmenines kompetencijas ir technologijų pasitelkimą vystant produktus. Tik 8,3 proc. sektoriaus įmonių savo veikloje naudoja technologijas ir tik 3,9 proc. naudojasi e-komercijos galimybėmis ir siūlo skaitmeninius produktus.

„Atsižvelgiant į tai, kad transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje  generuoja 13 proc. BVP, o jo skaitmenizacijos lygis yra žemas, augti ir didinti sektoriaus efektyvumą ir kuriamą pridėtinę vertę yra didžiulis potencialas“, – sako Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė.

99 proc. duomenų – popieriuje 

Transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizacija svarbi ekonomikai dar ir dėl šiuo metu vykstančios sparčios prekybos skaitmenizacijos ir transformacijos pramonėje. Šių sektorių klientai reikalauja kuo didesnio skaidrumo ir realaus laiko duomenų apie visą tiekimo grandinę. Todėl labiau skaitmenizuota, realaus laiko duomenimis grįsta logistika, padidintų ir Lietuvos prekybos bei pramonės tarptautinį konkurencingumą.

Žemiausias skaitmeninimo lygis šiuo metu yra kelių transporto srityje, kur remiantis ES duomenimis, 99 proc. naudojamų duomenų yra popieriniai.

„Situacija pasikeistų, jei valstybinės institucijos imtų rodyti lyderystę šioje srityje. Reikia sukurti teisines ir technines prielaidas, kurios užtikrintų saugų duomenų apsikeitimą tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Atitinkamai integruojant ir el. autentifikacijos ir el. parašo sistemas“, – dėsto „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė R.Šatrovaitė-Bulbovienė.

Transporto sektorius sutaupytų iki 27 mlrd. Eur

Europos Komisijos skaičiavimais, duomenų skaitmenizavimas transporto srityje per 20 metų sutaupytų iki 27 mlrd. Eur, o įskaičiavus sutaupytus degalus bei į aplinką neišmestą taršą, būtų sutaupyta dar 74 mlrd. eurų. 

Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius atkreipė dėmesį, kad skaitmenizuoti krovinio dokumentai išspręs dvi dideles transporto ir logistikos sektoriaus problemas. 

Pirma, krovinio kelionė sutrumpės keliomis valandomis ar net para, nes šiuo metu tie patys duomenys, kaip krovinio sudėtis, vilkiko registracijos duomenys, vairuotojo vardas, pavardė, sandėlių adresai ir kita yra iš naujo suvedami rankomis ir perspausdinami daugybę kartų, o susirinkti dokumentų vairuotojai priversti važinėti su vilkiku ir kroviniu tarp institucijų.

„Vien Vilniuje penktadieniais muitinės procedūras atlieka daugiau nei 1000 vilkikų. Kiekvienas iš jų nuvažiuoja apie 30 kilometrų vien tik tam, kad susitvarkytų dokumentus. Tai reiškia, kad turime 30 000 be reikalo nuvažiuotų kilometrų, o tai didina spūstis, eismo nelaimių tikimybę ir teršia aplinką“, – aiškino J.Adomavičius. 

Antra, skaitmeniniai duomenys leis matyti tikslią krovinių judėjimo ststistiką ir pagal tai planuoti pasienio postų darbą, numatyti spūstis, planuoti kelių remontus, aiškiai prognozuoti surenkamus mokesčius ir t.t.

„Pagal dabartinius reikalavimus, kroviniai turi keliauti su spausdintais dokumentais. Jų dublikatus turi saugoti ir krovinio siuntėjas, ir gavėjas, ir vežėjas, ir muitinės tarpininkai. Tai yra tonos popieriaus kasmet, kur yra daugybė vertingų duomenų, bet tie duomenys nėra niekaip apdorojami. Pavyzdžiui, šiuo metu net nežinome, kiek yra krovinių yra paruošta iš Lietuvos į Estiją“, – atkreipė dėmesį ekspertas.

Sprendimo kūrimui – analitinis centras

ES reglamentas dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI), įpareigojantis ES valstybių  institucijas nuo 2024 m. priimti elektroninę informaciją per akredituotas platformas, šiuo metu yra pasirengimo įgyvendinti stadijoje.

„Europos Komisija iš ES valstybių narių, tarp jų Lietuvos, laukia pasiūlymų, kaip reglamentas turėtų būti įgyvendinamas t.y. kokio tipo dokumentais ir  duomenų rinkiniais turėtų būti keičiamasi tarp valstybių, kokie saugumo, duomenų patikimumo standartai užtikrinami ir kita, – tvirtino „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė R. Šatrovaitė-Bulbovienė. – Lietuva turi puikią progą šiame etape perteikti EK savo patirtį įgyvendinant eCMR pilotinį projektą.“

J.Adomavičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu itin svarbu rasti sprendimą, kuris kurtų kuo didesnę vertę visam sektoriui. Todėl „Infobalt“ ir Transporto inovacijų asociacija kartu su partneriais įkuria Skaitmeninio transporto analitinį centrą, skirtą krovinių ir keleivių vežimo srityse diegti inovatyvias skaitmenines, taršą mažinančias technologijas. Jis bus oficialiai pristatytas lapkričio 5 dieną Transporto Inovacijų forumo metu.

„Pas mus dažniausiai pradedama kurti pagal skaudulius – kas garsiausiai reikalauja, tas yra kuriama, bet reikia pasižiūrėti plačiau, visos Lietuvos mastu. Reikia sukurti planą: gerai išsinagrinėti, kokie ES nurodymai ir reikalavimai, suprasti, kas jau padaryta ir kas aktualu. Ir tik tada reikia pradėti kurti skaitmenizacijos sistemą, kuri su mažiausiomis pastangomis atneštų daugiausiai naudos“, – aiškino jis. 

Analitinis centras po vienu stogu apjungs valstybinių ir privačių transporto įmonių, universitetų, startuolių ir kitų organizacijų kompetencijas. Bus artimai bendradarbiaujama su valstybės institucijomis, teikiami siūlymai dėl transporto ir logistikos skaitmeninimo projektų, kurie palengvintų krovinių vežėjų ir keleivių judumą bei leistų vystytis aukštesnės pridėtinės vertės logistikos ir transporto verslo modeliams. 

Šio centro iniciatoriai pabrėžė, kad iniciatyva yra atvira – prie jos prisijungti gali visi turintys patirties ir žinių IT bei transporto ir logistikos srityse ir norintys prisidėti idėjomis bei darbais.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros