„Pataisomis siekiama apriboti galimybę geležinkelio įmonėms piktnaudžiauti prašant pajėgumų, kurių neketinama naudoti, sudaryti palankesnes sąlygas paskirstytus, bet nenaudojamus pajėgumus perskirstyti kitoms įmonėms“, – BNS teigė Susisiekimo ministerijai.
Anot jos, numatytos naujos visiems vežėjams skirtų geležinkelių pajėgumų pakeitimo procedūros, visos įmonės galės lanksčiau koreguoti vežimo apimtis ir kryptis. Kaip teigė pataisas parengusio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, įstatymas numato įmonių atsakomybę už nepanaudotus geležinkelių resursus, tačiau konkrečios nuobaudos turės būt nustatytos poįstatyminiais aktais. Be to, įmonės, rezervavusios geležinkelių pajėgumus, negalės jų vienpusiškai atsisakyti.
Geležinkelių infrastruktūrą valdanti „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ šiemet pirmą kartą dviem privačioms įmonėms skyrė pajėgumų perpildytuose ruožuose. Dalis prašytų pajėgumų skirta privataus kapitalo bendrovėms „Gargždų geležinkelis“ ir „LGC Cargo“. Kaip ir anksčiau, visus pajėgumus gavo „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG Link“, „LTG Cargo“.
„LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis yra sakęs, jog ieškoma būdų, kaip maksimaliai patenkinti bendrovių poreikius, ypač ten, kur keliai perpildyti. Pasak jo, šiemet pavyko viename tokių ruožų pajėgumų skyrimo klausimą išspręsti visiškai, o kitose – iš dalies.
Bendra ES geležinkelių erdvė
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neseniai kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl 2012 metų direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, išaiškinimo. Teismas nagrinėjo „Gargždų geležinkelio“ ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ginčą dėl įmonei nesuteiktų pajėgumų. Anot „Gargždų geležinkelio“, dabar pajėgumų skirstymo taisyklės palankios tik nacionaliniam vežėjui „Lietuvos geležinkeliams“ ar jo antrinėms įmonėms.
„Gargždų geležinkelis“ skundė visus institucijų spendimus, tačiau teismai nebuvo palankūs įmonei. Tiek ši įmonė, tiek „LGC Cargo“ yra apskundusios Lietuvą Europos Komisijai (EK) dėl neva neteisėtos valstybės pagalbos „Lietuvos geležinkeliams“ ir „LTG Cargo“. EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimai netinkamo direktyvos dėl bendros Europos geležinkelių erdvės perkėlimo.
Lietuvos Konkurencijos taryba neseniai pradėjo tyrimą dėl Susisiekimo ministerijos sprendimų, susijusių su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimu, kilus įtarimų, kad ribojama konkurencija rinkoje.
Kodekso pataisos taip pat numato geležinkelio įmonių metinį civilinės atsakomybės draudimą: iki 2026 metų pabaigos jo suma turės siekti 500 tūkst. Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 2 mln. Eur – visiems įvykiams, o nuo nuo 2027 metų sausio – atitinkamai 1 mln. ir 5 mln. Eur.
Kodekso pataisos įsigalioja 2022 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.