Analizę parengė SRA Transporto ir logistikos sektoriaus grupė, remdamasi finansiniais duomenimis iš „Branche in Zicht 2024“, oficialia statistika ir 2025–2026 m. sąnaudų prognozėmis. Scenarijus numato, kad mokestis jau galioja, o įmonės jį padengia iš savo lėšų.
Esant 1,5 proc. maržai, įmonės faktiškai netektų finansinio rezervo. Tokiu lygiu beveik neliktų erdvės sugerti papildomų sąnaudų, padengti finansavimo kaštų ar investuoti į parką.
Ribotas atsparumas jau dabar
Sektorius ir taip susiduria su augančiomis darbo jėgos, įrangos bei atitikties reikalavimų sąnaudomis. Todėl naujas mokestis gali tapti lūžio tašku įmonėms, dirbančioms su ilgalaikėmis sutartimis be sąnaudų indeksavimo mechanizmų.
Analizėje nenumatoma skubi tarifų korekcija ar sutarčių peržiūra – būtent tai ir atskleidžia didžiausią riziką: papildomos išlaidos gali atsirasti greičiau nei galimybė jas perkelti užsakovams.
Raginimas iš anksto peržiūrėti sutartis
Reaguodama į išvadas, vežėjų organizacija TLN paragino rinkos dalyvius dar prieš mokesčio įvedimą pradėti derybas dėl tarifų ir ilgalaikių sutarčių sąlygų. Organizacijos teigimu, tikėtis, kad įmonės naują mokestinę naštą padengs iš esamų maržų, yra nerealu.
Nors mokestis įsigalios 2026 m. viduryje, šiandien pasirašytos sutartys gali galioti ir po jo įvedimo. Tai reiškia, kad laikas komerciniams sprendimams yra ribotas.
SRA vertinimu, be išankstinių veiksmų sunkvežimių mokestis gali nustumti Nyderlandų kelių transporto maržas iki atsipirkimo ribos – arba žemiau jos.
