„Nuo kitų metų fiziniai ir juridiniai asmenys neturės galimybės savo reikmėms įsirengti įkrovimo infrastruktūros naudojantis parama. Išimtis bus taikoma tik socialiai pažeidžiamoms grupėms ir pačioms mažiausioms įmonėms. Sumažinus paramą, o vietomis ją visai nutraukus, rizikuojame ne tik prarasti tai, ką pavyko pasiekti iki šiol, bet ir neįvykdyti ES įsipareigojimų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, kuri pabrėžia, jog būtina dėti pastangas ieškoti naujų paramos šaltinių bent nuo 2027 metų.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus visas 2021–2030 m. laikotarpiu suplanuotas priemones, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose susidarytų apie 3,62 mln. t CO2 ekv. metinių ŠESD kvotų trūkumas. Jei kvotų kaina liktų tokia kaip dabar, jų įsigijimas ES rinkoje kainuotų apie 287 mln. Eur iš valstybės biudžeto. Pabrėžtina, kad transporto ŠESD išmetimai ne mažėja, o toliau auga, nors Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. taršą šiame sektoriuje sumažinti 14 proc.
Viena iš efektyviausių valstybės paskatų dekarbonizacijai iki šiol buvo parama juridiniams asmenims įsigyjant elektromobilius. Pagal šią priemonę jau įsigytos 3202 ekologiškos transporto priemonės, tačiau atnaujintame elektromobilumo skatinimo plane šios priemonės tęstinumas nenumatytas. Prie to dalinai prisideda ir šiemet pasibaigsianti ES Atsigavimo fondo parama.
„Akivaizdu, kad iki šiol teikta parama ženkliai prisidėjo prie netaršaus transporto naudojimo skatinimo. Jei nebus rasta paramos ateityje – ypač iš struktūrinių fondų naujoje ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje – didelės pažangos transporto dekarbonizacijos srityje negalime tikėtis“, – priduria asociacijos vadovė.
Daugiabučių gyventojams elektromobilis nepasiekiamas
Dar viena išryškėjanti problema – tinkamų sąlygų trūkumas ten, kur yra daugiausiai vartotojų. Įvairūs teisės aktai riboja įkrovimo stotelių įrengimą daugiabučių kiemuose, procese dalyvauja daugybė šalių, o suderinti visų jų interesus neretai tampa nepakeliama našta.
Privačios infrastruktūros plėtra yra labai svarbi, nes tai yra patogiausias ir finansiškai efektyviausias būdas įkrauti elektromobilius tiek privatiems asmenims, tiek verslui, sako „Elektrum Lietuva“ EV produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė.
„Tie elektromobilių savininkai ar verslai, kurie turėjo galimybę įsirengti privačias įkrovimo stoteles, parama jau pasinaudojo, tačiau problema, kad dalis gyventojų ar verslų tokios galimybės neturi dėl žemės ar stovėjimo vietų nuosavybės klausimų, pirmiausia – dėl nesuformuotų valstybinių sklypų“, – teigia ji.
Tuo tarpu suformuotuose sklypuose viešą įkrovimo infrastruktūrą galima įrengti tik savivaldybių skelbiamų konkursų būdu, tačiau šie procesai dažnai vyksta lėtai, o jų sąlygos neretai neatitinka realių rinkos poreikių. Dėl to siūlomi sprendimai tampa nepatrauklūs infrastruktūros vystytojams ir neprisideda prie efektyvios plėtros.
„Gauname uždarą ratą, kai daugiabučių gyventojai neperka elektromobilių, nes neturi kur jų įkrauti, o verslas nemato efektyvios investicijų grąžos dėl neužtikrintos paklausos ir sudėtingų bei ilgų biurokratinių procedūrų norint sukurti infrastruktūrą prie daugiabučių“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
Anot „Elektrum Lietuva“ atstovės, nerimą kelia ir mokesčiai už galios dedamąją. Nesant pakankamo įkrovimo stotelių naudotojų rato, ypač regionuose, kyla iššūkių išlaikyti minėtą infrastruktūrą.
Verslo atstovai pažymi, kad itin sudėtinga situacija susiformavusi su sunkiojo elektrinio transporto įkrovimu. Anot „Scania Lietuva“ vadovo Dariaus Snieškos, Lietuvoje šiuo metu nėra pilnai sunkiajam komerciniam transportui pritaikytų viešųjų įkrovimo stotelių, todėl krautis savo sunkvežimius įmonės priverstos sandėliavimo ar logistikos centruose.
„Yra kelios viešos didelės galios įkrovimo stotelės, tačiau jos pritaikytos tik lengviesiems automobiliams. Lietuvoje elektriniai sunkvežimiai kraunami įmonių teritorijose, kur yra pastatytos privačios įkrovimo stotelės“, – teigia D. Šnieška.
Lietuvoje – vos keliolika elektrinių sunkvežimių
Tiesa, naujausiais „Regitros“ duomenimis, šalyje šiuo metu yra vos vienas elektra varomas N2 klasės automobilis ir 14 N3 klasės sunkvežimių, kai dyzelinu varomos transporto priemonės sudaro daugiau nei 99 proc. šio parko. Pasak „Scania Lietuva“ atstovo, pagal šalyje registruotų elektrinių sunkvežimių skaičių Lietuva rikiuojasi Europos lentelės dugne.
„Tai rodo, kad elektrifikacija mūsų šalyje praktiškai nejuda. Šiemet Lietuvoje bus registruoti vos keturi elektriniai sunkvežimiai, o bendra metinė sunkvežimių registracija siekia maždaug 12 tūkst. Tad galima tik įsivaizduoti, kokia tai menka rinkos dalis“, – nuogąstauja D. Šnieška.
Baiminamasi, kad šiemet naujų elektrinių sunkvežimių registracija gali dar labiau strigti, nes 2026-iesiems kol kas nėra suplanuotos paramos jų įsigijimui. Vis dėlto, D. Snieškos teigimu, net ir iki šiol buvusi galimybė gauti iki 50 tūkst. eurų siekiančią subsidiją elektrinio sunkvežimio įsigijimui realybėje padėjo nedaug, nes elektrinių sunkvežimių kaina gali būti net tris kartus didesnė nei dyzelinių.
„Daugelis verslų, pamatę tokį kainų skirtumą, net nepradeda skaičiuoti atsiperkamumo. Galime palyginti su Lenkija, kur parama gali siekti net iki 170 tūkst. eurų. Vokietija, Švedija, Norvegija taip pat taiko lengvatas iš surenkamo kelių mokesčio, kitaip skatina investuoti į elektrinį transportą. Lietuvoje tokių paskatų nėra, todėl verslui išlaikyti didžiules investicijas sudėtinga“, – sako jis. „Skandinavijos šalys jau pasiekė 15–16 proc. elektrinių sunkvežimių dalį, o Lietuva rizikuoja prarasti dar kelerius metus“, – priduria įmonės vadovas.
Pasak ekspertų, šiuo metu suplanuota parama iki 2029 metų gali būti nepakankama Lietuvos įsipareigojimams įvykdyti. Būtent todėl būtina ieškoti papildomų paramos priemonių bent nuo 2027 metų, kai prasidės nauja ES finansinė perspektyva. Spartesnius pokyčius turėtų užtikrinti ir papildomos priemonės, kaip kelių apmokestinimo sistema, kuri kurtų paskatas pereiti prie netaršaus transporto.
TIA spaudos pranešimas
