TransInfo

Dorotos Zemkovskos/Trans.INFO nuotr.

Puolimo prieš savo šalies transporto verslą nebestabdo net Konstitucija. Žalą patiria visa mūsų šalies ekonomika

Šių metų birželio mėnesį Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, konstatuojantis minimalios mėnesinės algos koeficento taikymo neteisėtumą komandiruojamiems darbuotojams, suteikė vilties Lietuvos vežėjų  bendruomenei. Atrodė, jog vis tik teisinėje valstybėje veikia mechanizmai, apsaugantys piliečius nuo politikų savivalės. Patikėjome, kad nuo 2022 metų sausio mėnesio koeficentas nebebus taikomas, o mūsų šalies verslas galės lengviau atsikvėpti ir turėti lygias konkurencines sąlygas Europos Sąjungoje.

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, kelis pastaruosius metus vežėjai jaučiasi stumiami iš savo šalies. Nuo niekur kitur Europos Sąjungoje netaikomo koeficento minimaliam atlyginimui iki nemotyvuotos kvotų sistemos darbuotojams iš trečiųjų šalių, nuo iniciatyvų riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais iki niekaip nesprendžiamų eilių pasienyje – sąlygos verslui Lietuvoje jau darosi nepakeliamos, tad įmonės masiškai keliasi į kaimynines šalis.

Nors ne kartą aiškinome įvairiose valdžios institucijose apie žalą, kurią patiria ne tik konkrečios įmonės ir jose dirbantys žmonės, bet ir visa Lietuvos ekonomika, kuomet žlugdomas vienas sėkmingiausių sektorių, sulaukdavome tik naujų iniciatyvų apmokestinti, uždrausti, nubausti. 

Jau įpratome, kad negirdimi mūsų ar nepriklausomų ekspertų argumentai, ignoruojamas faktas apie lietuviškų įmonių vykdomą plėtrą Lenkijoje ar Latvijoje, tačiau ko tikrai nesitikėjome – tai tokios nepagarbos Konstitucijai (…). Beje, įdomus faktas, jog 2019 metų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl nelegitimaus koeficento taikymo pasirašė dabartinė Seimo pirmininkė ir trys dabartinės Vyriausybės nariai.

Taigi, kad ir kaip neįtikėtinai atrodytų tokia ministerijos iniciatyva – faktai kalba už save. Nors sprendimas, neva, derintas su interesų grupėmis, visi mūsų išsakyti argumentai ir vėl neišgirsti. Niekaip kitaip, kaip demokratijos imitacija to nepavadinsi. Esu tikras, kad pasisakydamas apie tokių iniciatyvų būtinybę derinti su visuomene ir interesų grupėmis, Konstitucinis Teismas turėjo galvoje ne procedūrinį formalų derinimą. 

Esmė, jog argumentai turi būti išgirsti, o konsensusas surastas. Deja, vėl bandoma važiuoti buldozeriu. Šį kartą net per Konstituciją. Belieka apeliuoti į Vyriausybės narių padorumą ir sąmoningumą: supraskite, kad nuo tokių sprendimų nukentės ne tik konkretūs šeimos verslai ar 77 tūkst. dirbančiųjų transporto sektoriuje, taip juk suduodamas smūgis visam šalies ūkiui.  

Labai gražiai skamba Finansų ministerijos pažadai kitąmet didinti pensijas, atlyginimus mokytojams, dėstytojams, kultūros darbuotojams, tačiau biudžetą suneša ne aitvarai, o sunkiai dirbantys tie patys mūsų šalies piliečiai. Neprašome pagalbos, paramos, tik sakome – netrukdykite dirbti. Juk tai mums užtikrina mūsų Konstitucija.

“Linavos” pranešimas spaudai

Paantraštės