TransInfo

Trans.INFO nuotr.

Lenkija ar Latvija? Vežėjai balansuoja ties išlikimo riba ir ieško galimybių perkelti verslą į užsienį

Vežėjų įmonėms trūkstant vilkikų vairuotojų, stringant logistikos grandinėms ir klientams vis dažniau nutraukiant sutartis, verslininkai svarsto perkelti įmones ne tik į Lenkiją, bet ir į Latviją.

Vidutinis skaitymo laikas 2 minutės
|

25.09.2021

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigia, kad vis daugiau įmonių dėl nepalankios aplinkos Lietuvoje kuriasi Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, o naujausia kryptis – Latvija.

„Ypač sudėtinga situacija smulkiose ir mažose įmonėse, kuriose yra iki 49 darbuotojų. Jos jau seniai balansuoja ties išlikimo riba, gyvena bankroto nuotaikomis. (…) Pradedama žvalgytis į kaimyninę Latviją, kur palankesnė investicinė aplinka, įdarbinimas vairuotojų iš trečiųjų šalių. Latvija yra dar neatrasta galimybių šalis, kur palankesnės sąlygos išgyventi ir plėstis“, – spaudos konferencijoje teigė Z. Buivydas.

Anot jo, įmonės patiria vis daugiau sunkumų, o nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų eurų.

Asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas sakė, kad labiausiai patraukli išlieka Lenkija, bet vis daugiau įmonių žvalgosi Latvijos rinkoje, kur nėra kvotų sistemos įdarbinant vairuotojus, nėra ir koeficiento sistemos apmokestinant dienpinigius.

„Lietuvoje neturėdami kvotų ir lengvatinio įdarbinimo trečiųjų šalių piliečių negalime jų sulaukti per pusantro ar du mėnesius, tai Latvijoje šitas procesas vyksta daug paprasčiau ir daugiausiai per 25 dienas darbuotojas jau gali atsirasti savo įdarbinimo įmonėje“, – sakė V. Bučinskas.

„Lietuvoje dėl leidimo laikinai gyventi Migracijos departamentas pagreitinta tvarka priima sprendimą per du mėnesius ir paima mokestį 240 eurų. Latvijoje analogiškas už 200 eurų mokestį sprendimas priimamas per 10 dienų“, – kalbėjo jis.

Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje ir Latvijoje dirbti lengviau, nes reinvestuojamas pelnas nėra apmokestinamas.

„Jis apmokestinamas tik kai akcininkas išsiima pinigus vartojimui, be to, tarifai yra mažesni nei dabar taikomi Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

Anot M. Dubnikovo, Lietuva turėtų kurti geresnes sąlygas sektoriui, kurio veiklą reguliuoja ir Mobilumo paketas, nurodantis periodiškai grąžinti vilkikus į jo kilmės šalį.

Anot bendrovės „Savesta Consulting“, kuri padeda vežėjams įsikurti Lenkijoje, valdybos nario Igno Volbiko, šiemet Lenkijoje kuriasi rekordinis transporto įmonių skaičius – beveik 500.

Lenkijoje įsikūrusios transporto įmonės „Nordic Trucking Logistics“ direktoriaus Kazimiro Narkevičiaus teigimu, sprendimą tęsti veiklą kaimyninėje šalyje paskatino patraukli draudimo kaina, mokestinė aplinka ir paprasta trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Paantraštės