Šiaurės jūrų keliu daugiausia gabenama kuro: žemės dujų – 19,6 mln. tonų, naftos ir jos produktų – 7,7 mln. tonų. Anglis sudarė 0,2 mln. tonų, o rūda 0,05 mln. tonų. Rusijos transporto ministerija šiaurės keliu planavo pergabenti 32 mln. tonų prekių. Spėjama, kad 2024 m. šia trasa Rusija perveš 80 mln. tonų krovinių, o 2030 m. – 110 mln. tonų.
Rusai krovininiam gabenimui naudoja ledlaužius, nes net ir gabenimų sezone šią trasą gali staigiai sukaustyti ledas. Rosatomas turi atominių ledlaužių flotilę, kurie daro kelią kitiems laivams ir teikia gelbėjimo paslaugas. Šiame didžiuliame regione trūksta geros komunikacijos, žemėlapių, gelbėjimo sistemos, bet jis patrauklus laivų savininkams, nes leidžia sutrumpinti kelią iš Kinijos į Europą.
Šia trasa susidomėjo Maersk, Kinijos Cosco laivų savininkas pabandymui Šiaurės jūrų keliu siunčia konteinerinius laivus. Tuo tarpu CMA CGM absoliučiai atmetė galimybę rinktis šį kelią, panašiai kaip ir MSC ir Hapag-Lloyd.