TransInfo

AdobeStock/Gorodenkoff

Skaitmenizacija yra pažengusi logistikoje, tačiau pervežimo dokumentacijai vis dar naudojamas popierius

Kasmet Lietuvos keliais pervežamų krovinių kiekis didėja dešimtimis tūkstančių tonų. 2017 m. buvo pervežta beveik 80 tūkst. tonų, 2021 m. šis skaičius jau siekė 113 tūkst. tonų krovinių. Kiekvienas pirkėjas ar prekių užsakovas nori, kad jo užsakymas būtų pristatytas greičiau, o už jį reikėtų mokėti kuo mažiau.

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės
|

6.03.2023

Lietuvos ir Europos logistikos įmonės, norėdamos patenkinti klientų lūkesčius, savo veikloje diegia skaitmenizuotus sprendimus, tačiau esama kliūčių, kurios trikdo progresą. Susidūrus su skirtingais reikalavimais muitinėse ir teisinio reguliavimo skirtumais, tvarios idėjos ir šiuolaikiški sprendimai subliūkšta ir tenka grįžti prie darbuotojų laiką, įmonių lėšas ir tvarumą parklupdančio popierizmo. 

Kodėl tokios problemos kyla ir kaip jas spręsti?

Dokumentų skaitmenizavimo sprendimų kūrėjų „Sign on Tab“ atstovas Mindaugas Kežionis sako, kad dokumentų skaitmenizavimas sutaupo begales administravimui skirto laiko, nes daugiausia jo yra neproduktyviai išeikvojama apdorojant popierinius dokumentus, t. y. skenuojant, suvedinėjant duomenis, juos tikrinant, archyvuojant ir ieškant fiziniuose archyvuose.

„Skaitmenizacija yra pakankamai pažengusi logistikos sektoriuje, tačiau pervežimo dokumentacijai, pavyzdžiui, važtaraščiams, vis dar naudojamas popierius, – sako M. Kežionis. – Manau, tai šiandienos silpnoji grandis logistikos sektoriuje. Skaitmeninant popierinius dokumentus galutinis rezultatas nėra 100 proc. tikslus, reikalinga papildoma duomenų kokybės kontrolė, įvedinėjant duomenis ranka atsiranda žmogiškųjų klaidų. Duomenų apdorojimo galimybė realiu laiku yra itin menka, tad tikėtina, jog iš automatizacijos didelio efektyvumo nereikėtų tikėtis.“

Kaip teigia vietinių ir tarptautinių krovinių gabenimo ir ekspedijavimo kompanijos „Baltic Line“ Krovinių pervežimo departamento vadovas Robertas Gražys, ši įmonė savo veikloje jau taiko sistemą, kuri leidžia elektroniniu būdu kroviniui parinkti maršrutą, vairuotoją, automobilį, generuoti e-važtaraštį, tikslinti adresą, sekti krovinį, užsakymo gavėją informuoti SMS žinute, vietoje parašo atsiimant užsakymą suvesti PIN kodą.

 „Turbūt naudingiausias sprendimas buvo sukurti DMS, t. y. Delivery Management System, – pasakoja „Baltic Line“ generalinis direktorius Nikolaj Makmak. – Mums pavyko sujungti mūsų sistemą su klientų ir tiekėjų programomis (GPS stebėjimas, telekomunikacija, žemėlapiai, buhalterija ir t.t.). Taip pat turime integraciją su i.VAZ sistema. Duomenys keliauja tarp visų sistemų, turime galimybę automatiškai formuoti dokumentus. Programa padėjo mums optimizuoti vidinius įmonės procesus, taip pat taupyti lėšas, nes dabar procesuose dalyvauja mažiau darbuotojų.“

Tačiau tokios vienos įmonės pažangos nepakanka, kai imama kalbėti apie tarptautinį pervežimą, kai dėl informacinių sistemų ar galiojančių teisės aktų nesuderinamumo vis viena tenka imtis senų darbo metodų. 

„Yra labai daug įmonių ir valstybinių institucijų, su kuriomis šiai dienai integracijos neįmanomos, – problemą apibūdina N. Makmak. – Jie dar neturi tokių galimybių. Todėl sisteminis požiūris čia labai svarbus. Skaitmenizuotis turi visi. Dokumentų išrašymas, pasirašymas, pateikimas valstybinėms ir patikros institucijoms turi būti skaitmenizuotas.“ 

Pavienių iniciatyvų nepakanka

Suomijoje daugelis paslaugų jau prieinamos skaitmenine forma, tačiau vis dar iškyla nemažai apsikeitimo duomenimis problemų. Vienos šios šalies įmonės „Vediafi Oy“ generalinis direktorius Matti Lankinen sako, kad siekiant pajusti dalijimosi duomenimis privalumus tą turi daryti visos viešojo ir privataus sektoriaus grandys. 

„Suomija garsėja kaip šalis, kurioje žmonės pasitiki valdžia, kaimynais, verslu, tad ir didžiąja dalimi duomenų yra atvirai dalijamasi. Vis dėlto, gana daug grandžių nedalyvauja tiekimo grandinės duomenų dalybose, tad dar negalima pasinaudoti visais įmonių ir valdžios institucijų tarpusavio atvirumo privalumais, – teigia M. Lankinen.

„Vediafi Oy“ generalinis direktorius anksčiau 18 metų dirbo bendrovėje „Nokia“, kur buvo atsakingas už tarptautinio verslo valdymą. Jis taip pat sukaupė didelę patirtį eidamas „Nokia” „spin off“ įmonės „Indagon Ltd“ (šioje įmonėje kuriami pažangūs telematikos ir daiktų interneto sprendimai) generalinio direktoriaus pareigas. Prieš dešimt metų kartu su partneriais M. Lankinen įkūrė įmonę „Vediafi“, kuri teikia konsultacijas ir siūlo duomenų sprendimus tvariai logistikai. 

Šiuo metu jis ruošiasi mentoriaus vaidmeniui Lietuvoje vyksiančiame tarptautiniame hakatone „DigiLogistics Hack“. Pirmąkart Lietuvoje Transporto inovacijų asociacijos (TIA) organizuojamas tarptautinis logistikos skaitmenizacijos idėjų generavimo maratonas vyks kovo 24–26 dienomis Vilniuje. Pasak TIA valdybos pirmininko Jurgio Adomavičiaus, tai viena iš bendradarbiavimo iniciatyvų tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir kitų regiono šalių, kuriomis ruošiamasi Europos elektroninės krovinių informacijos reglamento (ang. European Electronic Freight Information Regulation, EFTI) įgyvendinimui, taip pat tarptautinio elektroninio kelių važtaraščio (e-CMR) diegimui.

Paantraštės