Vokietijos techninių bandymų ir sertifikavimo organizacija „DEKRA“ apklausė vilkikų vairuotojus ir nustatė, kad beveik du trečdaliai jų bent kartą buvo priversti statyti transporto priemonę įvažiavimo ar išvažiavimo juostose, kelkraštyje ar kitose tam nepritaikytose vietose, kad spėtų laikytis poilsio laiko reikalavimų.
Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad vien ieškodami vietos sustoti nuolat nuvažiuoja daugiau nei 20 papildomų kilometrų. Tai didina laiko spaudimą pamainos pabaigoje ir kelia papildomą įtampą.
Šios išvados pateikiamos 2026 m. „DEKRA“ kelių eismo saugos ataskaitoje „Workplace Road Traffic“, kurioje analizuojamos avarijų rizikos žmonėms, dirbantiems kelyje ar šalia jo – sunkvežimių ir kurjerių vairuotojams, gelbėjimo tarnyboms bei kelių priežiūros darbuotojams.
„Prevencija prasideda nuo priežasčių analizės ir tikslinių priemonių, padedančių išvengti avarijų arba sumažinti jų pasekmes“, – pristatydamas ataskaitą Berlyne sakė „DEKRA“ automobilių padalinio vadovas Jannas Fehlaueris.
Nuovargis – kritinis rizikos veiksnys
Ataskaitoje nuovargis įvardijamas kaip vienas svarbiausių rizikos veiksnių kelių transporte. Remiamasi tyrimais, rodančiais, kad miego stoka gali net aštuonis kartus padidinti eismo įvykio tikimybę.
Profesionalūs vairuotojai per metus neretai nuvažiuoja daugiau nei 100 tūkst. kilometrų – intensyviame eisme, sudėtingomis oro sąlygomis ir laikydamiesi griežtų terminų. Tokios aplinkybės, kartu su nereguliariomis darbo valandomis, mažina dėmesio koncentraciją.
Vis dėlto „DEKRA“ pabrėžia, kad vairavimo ir poilsio laiko taisyklės veikia tik tada, kai vairuotojai turi realią galimybę sustoti saugioje vietoje. Priešingu atveju tenka rinktis tarp važiavimo pavargus, sustojimo pavojingoje vietoje arba taisyklių pažeidimo.
Skaitmeninės technologijos – ir pagalba, ir rizika
Ataskaitoje išskiriamas ir dėmesio blaškymas. Navigacijos sistemos, užsakymų valdymo platformos, išmanieji telefonai bei dalinai automatizuotos vairavimo funkcijos tapo kasdieniu darbo įrankiu.
Nors technologijos didina efektyvumą, vairuotojams tenka vienu metu apdoroti kelis informacijos srautus ir stebėti eismą. Organizacija ragina taikyti priemones, mažinančias dėmesio blaškymą, ir kartu plėtoti saugos technologijas.
„DEKRA“ akcentuoja avarinio stabdymo sistemas, aklosios zonos ir posūkio asistentus bei kooperacines išmaniąsias transporto sistemas (C-ITS). Pastarosios leidžia transporto priemonėms ir infrastruktūrai realiu laiku keistis perspėjimais apie pavojus – kelio darbus ar kliūtis.
Organizacijos bandymuose C-ITS pagrindu veikiantys perspėjimai suteikė išankstinę informaciją apie rizikas, kurių transporto priemonių jutikliai ne visada spėja laiku aptikti.
Kelio darbų zonose – papildomos grėsmės
Ataskaitoje taip pat analizuojamos kelio darbų ir mobiliųjų darbo zonų rizikos. Atliktuose susidūrimo bandymuose „DEKRA“ lygino įprastas priekabose montuojamas įspėjamąsias lentas su energiją sugeriančiomis apsaugos sistemomis.
Nustatyta, kad energiją sugeriančios sistemos sumažino smūgio jėgas ir padėjo apsaugos transporto priemonei išlikti stabilesnei. Tuo tarpu tradiciniai sprendimai sugėrė mažiau energijos ir galėjo padidinti pavojų darbuotojams.
Bandymuose taip pat vertintos automatizuotos avarinio stabdymo sistemos. Važiuojant 60 km/val. ir 85 km/val. greičiu jos paprastai reagavo patikimai, tačiau riboto matomumo situacijose reakcijos laikas gali sutrumpėti.
Vien technologijų nepakanka
„DEKRA“ pabrėžia, kad saugesnis darbas kelyje nepasiekiamas vien technologinėmis priemonėmis. Avarijų prevencija priklauso nuo infrastruktūros, reguliavimo, darbo organizavimo ir asmeninės atsakomybės derinio.
Tarp svarbiausių prioritetų įvardijami:
- geresnė kelio darbų zonų apsauga;
- daugiau saugių sunkvežimių stovėjimo vietų;
- griežtas vairavimo ir poilsio laiko taisyklių užtikrinimas;
- geresnės darbo sąlygos transporte;
- išsamesnis su darbu susijusių eismo įvykių fiksavimas.
Europos transporto saugos tarybos vykdomasis direktorius Antonio Avenoso pažymėjo, kad eismo sauga darbo metu yra esminė Europos „Vision Zero“ tikslo dalis – iki 2050 m. iki nulio sumažinti žūčių ir sunkių sužalojimų keliuose skaičių.
Ataskaita primena: nuovargis nėra vien asmeninės disciplinos klausimas. Jam didelę įtaką daro infrastruktūra ir galimybė laiku rasti saugią poilsio vietą – būtent tada, kai to reikalauja taisyklės ir fizinė būklė.
