Pasaulinė sutartinės logistikos rinka 2023 m. realiai išaugo 35 proc. ir viršijo lūkesčius, prognozuotus dar 2023 m. gruodį, kai buvo paskelbtas 24 proc. augimas. 2024 m. gegužės pabaigoje patikslintais Jungtinės Karalystės analitikos centro „Transport Intelligence“ (Ti) duomenimis, praėjusių metų rinkos vertė galiausiai siekė 29 398 mlrd. eurų. Tai yra beveik 12 proc. daugiau nei viso sektoriaus pajamos prieš pandemiją.
Tačiau „Ti“ analitikai pabrėžia, kad praėję metai rinkai buvo sunkūs visų pirma dėl centrinių bankų politikos, kuria buvo siekiama kovoti su infliacija ir kuri turėjo įtakos ekonomikos būklei. Pramonės plėtrą taip pat stabdė geopolitinė įtampa, darbuotojų trūkumas, pagrindinių transporto maršrutų trikdžiai ir kiti išorės veiksniai, trukdę augimo tempui.
Šiais metais matysime nedidelį pagerėjimą – tikimasi, kad pasaulinės sutarčių rinkos augimas sieks 42 proc., o tai reiškia, kad dinamika normalizuosis panašiai kaip prieš pandemiją. Kartu dabartinė prognozė yra 0,5 procentinio punkto geresnė už gruodį pateiktą įvertį, kai buvo prognozuojamas 37 proc. augimas šiais metais. Galiausiai iki šių metų pabaigos pasaulinės sutartinės logistikos pajamos galėtų siekti kiek daugiau nei 29 603 mlrd. eurų, tačiau rinkos būklė priklausys nuo bendro pasaulio ekonomikos augimo.
Iš trijų pagrindinių sutarčių segmentų, t. y. platinimo, sandėliavimo ir susijusių paslaugų (pvz., išpildymo, pakavimo ar elektroninės prekybos grąžinimų tvarkymo), būtent platinimui šiemet priklausys didžiausia pyrago dalis – 55 proc. rinkos vertės. Tai reikš daugiau nei 1 628 mlrd. eurų pajamų. Kitų sudedamųjų dalių dalis palyginti su ankstesniais duomenimis labai nepasikeis. Sandėliavimas neviršys 40 proc., o susijusios paslaugos sudarys likusią sutarčių dalį.
Palyginti su praėjusių metų sektoriaus būkle, pirmąjį šių metų ketvirtį jau pastebimas pagerėjimas sutarčių rinkoje, kuri stabilizuojasi po didelių neramumų, susijusių tiek su pasauline fiskaline politika, tiek su geopolitine įtampa. Tai dar nėra optimalus scenarijus, tačiau pagerėjimas pastebimas. Dėl silpnų pagrindinių Senojo žemyno ekonomikų rezultatų 2023 m. matėme aiškų Europos sutarčių rinkos sulėtėjimą, vis dėlto grupės lygmeniu mums pavyko pasiekti dviženklį 10,7 proc. pajamų augimą, iš kurių Šiaurės Amerikos rinkoje užfiksuota geriausia dinamika – 34,3 proc., tačiau teigiamą dinamiką fiksavome visuose pasaulio regionuose, kuriuose veikiame“, – sakė „ID Logistics“, teikiančios kompleksinius logistikos ir transporto sprendimus, e. prekybos paslaugas ir tiekimo grandinės valdymą, finansų direktorius Carlosas Tavaresas.
Kalbant apie einamuosius metus, jo teigimu, pirmasis ir antrasis ketvirčiai buvo geresni nei atitinkami 2023 m. laikotarpiai.
Be abejo, visa Europos pramonė jaučia gerėjančią verslo aplinką ir stabilias šių ir kitų metų ekonomikos augimo prognozes. Iki šiol mums padėjo, pavyzdžiui, palanki situacija valiutų rinkoje ir naujų projektų, kurie jau dabar vykdomi anksčiau nei planuota šiais metais, pradžia. Po pirmojo pusmečio, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, tai lėmė 18,7 proc. didesnes pasaulines pajamas, iš kurių 14,3 proc. buvo gauta panašiu pagrindu, t. y. be įsigijimų, perėmimų ar naujų projektų įtraukimo. Jei iki metų pabaigos virš Europos ir pasaulio ekonomikos nesusidarys juodi debesys, mums ir kitiems sutartines paslaugas teikiantiems operatoriams tai bus geri metai“, – pridūrė ekspertas.
2028 m. prognozės ir regiono augimo lyderiai
Tikimasi, kad 2028 m. pasaulinės sutartinės logistikos rinkos vertė viršys 3 479 mlrd. eurų, o jos vidutinis metinis augimas sieks 4,1 proc. 2023 m. gruodį paskelbti duomenys pagerėjo, nes buvo apskaičiuota, kad 2022–2027 m. vidutinis metinis augimas sieks 3,8 proc. Tiek pernai, tiek šiemet augimo lyderės bus besiformuojančios rinkos ir besivystančios ekonomikos šalys, ypač esančios Azijoje.
2023 m. šio sektoriaus varomoji jėga buvo Azijos regionas, kurio realus augimas siekė 7,5 proc., o pajamos sudarė 1 077 mlrd. eurų. Didžiulį vietos operatorių potencialą liudija tai, kad 2022 m. jie aiškiai lenkė savo rezultatus, kai vietos rinka išaugo 4,3 proc. ir sudarė daugiau kaip 1 002 mlrd. eurų. Tokių rezultatų gali pavydėti kiti sutarčių pakylos gyventojai, t. y. Europa, kurios pajamos pernai išaugo vos 0,2 proc., ir Šiaurės Amerika, kurios pajamos padidėjo 1,6 proc.
Nėra jokių požymių, kad šių metų podiumo sudėtis keisis, ir tikrai ne lyderio pozicijoje. Tiesą sakant, tikimasi, kad realus sutarčių rinkos vertės augimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione sudarys 7,1 proc., palyginti su pasauliniu 4,2 proc. vidurkiu, kurį daugiausia lems Kinija ir Indija, kurių sutarčių rinkos pernai išaugo įspūdingu 12,1 proc. ir 12,3 proc. augimu.
Sutarčių rinkos širdis plaka Azijoje šalia pasaulinio BVP variklio
Nenuostabu, kad atskirų sutarčių rinkų būklę atspindi atskirų regionų ekonominė padėtis, o visas sektorius priklauso nuo pasaulinio BVP ir prekybos augimo. Tai gerai matyti iš šių metų liepos viduryje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskelbtų atnaujintų BVP duomenų. Fondas išlaikė balandį pateiktą 2024 m. pasaulio BVP įvertį ir vis dar tikisi 3,2 proc. augimo, o naujos prielaidos kitiems metams yra šiek tiek optimistiškesnės – prognozė šoktelėjo 0,1 punkto ir remiantis naujaisiais duomenimis, kitais metais (2025 m.) augimas sieks 3,3 proc.
Kaip ir sutartinės logistikos srityje, geriausia padėtis yra besiformuojančiose rinkose ir besivystančios ekonomikos šalyse, daugiausia Azijoje. Azijos ekonomika šiemet augs 5,4 proc., o kitąmet – 5,1 proc. euro zonos – atitinkamai 0,9 proc. ir 1,5 proc., o JAV – 2,6 proc. ir 1,9 proc.
Azijos šalių ekonomikos augimą daugiausia lemia Kinija ir Indija, todėl jis identiškas sutarčių rinkai. Atsižvelgiant į gerus vartojimo ir eksporto rezultatus pirmąjį ketvirtį, Kinijos prognozės šiais metais padidintos 0,4 procentinio punkto – iki 5 proc. Numatoma, kad 2025 m. Vidurio Karalystės ekonomika augs 4,5 proc. ir tai taip pat yra 0,5 procentinio punkto šuolis. Indijos BVP buvo padidintas 0,2 procentinio punkto – iki 7 proc. 2024 m., o 2025 m. sudarys 6,5 proc.
Pagerėjimas pastebimas ne tik Azijoje, bet ir euro zonoje. Šių metų ribinis 0,9 proc. augimas vis dar yra 0,1 procentinio punkto didesnis palyginti su TVF balandžio mėn. prognoze. Tai lėmė prekyba paslaugomis ir geresnė negu tikėtasi eksporto būklė pirmąjį pusmetį. Savo ruožtu stipresnis vartojimas, darbo užmokesčio augimas ir didesnės investicijos lems prognozuojamą 2025 m. augimą.
BVP augimas sumažėjo trečioje pagal dydį pasaulyje sutartinės logistikos rinkoje – JAV. TVF iš savo balandžio mėn. prognozės atėmė 0,1 procentinio punkto ir dabar šių metų rodiklis yra 2,6 proc.
Ne tik Tarptautinis valiutos fondas, bet ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) į pasaulio BVP žvelgia atlaidžiau. EBPO duomenimis, šiemet pasaulio BVP augs 3,1 proc., o 2025 m. padidės dar 0,1 procentinio punkto ir pasieks 3,2 proc. Augimą skatins didėjančios realiosios pajamos ir mažesnės palūkanų normos.
Gerų naujienų sutarčių rinkai turi ir prekyba
Remiantis naujais Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, tikimasi, kad 2024–2025 m. pasaulinė prekyba prekėmis ir paslaugomis augs vidutiniškai apie 3,25 proc. per metus ir prilygs pasaulio BVP. Šiais metais numatomas 3,1 proc. augimas, o kitais metais – 3,4 proc. ir abu šie rodikliai yra 0,1 procentinio punkto geresni. Vėlgi prognozės – tiek ekonomikos augimo, tiek prekybos duomenys – dera su sutartinės logistikos prognozėmis. Prekyba sparčiau augs besiformuojančiose rinkose ir besivystančiose ekonomikose, kur 2024 m. tempas sieks 4,2 proc. ir 4,5 proc. 2025 m. Tarp išsivysčiusios ekonomikos šalių prekyba augs atitinkamai 2,5 proc. šiais ir 2,8 proc. kitais metais.
Pasaulio prekybos organizacija (PPO) taip pat turi keletą dovanų logistikos sektoriui. Šiais metais pasaulinė prekyba prekėmis augs 2,6 proc., o kitais metais – 3,3 proc. Ją skatins realiųjų pajamų augimas ir didesnis prekių pirkimo pajėgumas. Šiek tiek kitokia situacija bus 2022 ir 2023 m., kai Europa buvo atsakinga už didžiąją dalį pasaulinės prekybos prekėmis nuosmukio, atimdama 1,7 procentinio punkto iš pasaulinio importo augimo ir 1 procentiniu punktu sumažindama pasaulinio eksporto augimą.
Šiais metais Senasis žemynas nustos lėtinti pasaulinę prekybą ir visi pasaulio regionai prisidės tiek prie eksporto, tiek prie importo augimo. Nenuostabu, kad pelotono priekyje bus Azija, kuri prie pasaulinio eksporto augimo prisidės maždaug 1,3 procentinio punkto, o prie importo augimo – 1,9 procentinio punkto. Šiais ir kitais metais eksportas šioje šalyje augs 3,4 proc., o importas atitinkamai 5,6 proc. ir 4,7 proc.
Šiaurės Amerikai seksis prasčiau – numatoma, kad eksporto grąža bus 3,6 proc. ir 3,7 proc., o importo – 1 proc. ir 3,3 proc. Iš pagrindinių pagrindinių sutartinės logistikos rinkų blogiausiai seksis Europai – 2024 m. ir 2025 m. eksporto grąža bus atitinkamai 1,7 proc. ir 2,8 proc., o importo – 0,1 proc. ir 3,1 proc.
Tikėtinas padidėjimas susijęs su rizika
PPO, kaip ir kitos tarptautinės organizacijos, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad perspektyvas ir toliau stabdo daugybė veiksnių, įskaitant regioninius konfliktus, geopolitinę trintį ir prekybos karus. Dėl jų gali sutrikti kova su infliacija ir toliau didėti maisto ir energijos kainos. Kaip pavyzdį PPO pateikia Sueco kanalo kliūtis, kurias pavyko šiek tiek sušvelninti, tačiau kai kurie sektoriai, visų pirma mažmeninės prekybos, trąšų ir automobilių pramonės, smarkiai nukentėjo dėl vėlavimų ir padidėjusių transporto tarifų.
Tas pats pasakytina ir apie didėjančią įtampą tarp JAV ir Kinijos, dėl kurios dvišalės prekybos augimas 2018 m. sumažėjo net 30 proc., palyginti su jų prekyba su likusiu pasauliu.
Nuotaikos šiame kontekste negerina ir liepos mėn. paskelbta „UBS Group AG“ ataskaita, kurioje prognozuojama, kad JAV nustačius 60 proc. tarifą Kinijos importuojamoms prekėms, šios šalies BVP sumažėtų nuo prognozuojamų 5 proc. iki 2,5 proc. 2025 m. ir 2026 m. BVP taip pat sulėtėtų, o dėl prekybos karo Kinijos ekonomika sulėtėtų nuo 4,6 proc. ir 4,2 proc. iki maždaug 3 proc.
Sutartinė logistika vis dar gali pasikliauti e. prekyba
Galbūt dar ne pagrindinė, bet neabejotinai neatsiejama ir svarbi pasaulinės sutartinės logistikos rinkos potencialo dalis šiais metais bus e. prekybos sektorius, kuris jau daugelį metų reikšmingai prisideda prie šios pramonės šakos.
2024 m. veltui ieškosime pagrindinių pasaulinės sutarčių rinkos dalyvių, kurie į savo augimo strategijas neįtraukė e. prekybos sektoriaus potencialo. E. prekybos aptarnavimas jau tapo neatsiejama logistikos kraštovaizdžio dalimi visomis jos formomis – nuo transporto iki sandėliavimo ir papildomų paslaugų. Mūsų atveju 2023 m. e. prekyba sudarys net 25 proc. pasaulinių pajamų ir greta plataus vartojimo prekių ir mados rinkos yra viena iš trijų pagrindinių sričių, kurios mūsų nuomone 2022 m. vis dar turės didžiausią augimo potencialą“, – sakė „ID Logistics“ sutarčių valdymo direktorius Rafalas Lewandowskis.
Tačiau jo nuomone e. prekyba labai priklauso nuo namų ūkių biudžetų būklės.
Pagrindinių pardavimo platformų finansiniai rezultatai iki šiol taip pat atrodo labai geri, todėl tikimės, kad e. prekyba šiais metais taip pat labai prisidės prie sutartinės logistikos sektoriaus tiek pasauliniu, tiek regioniniu mastu“, – pridūrė ekspertas.
Kelios neseniai paskelbtos prognozės patvirtina, kad e. prekyba artimiausiais metais išlaikys teigiamą augimo tempą, nors žinoma tai nebus toks augimas, koks buvo stebimas pandemijos metu.
Gegužės „Statista Market Insights“ skaičiavimais, pajamos gautos iš fizinių prekių, kurias įmonės parduoda internetu individualiems klientams (B2C), šiais metais išaugs 14,6 proc. ir sieks daugiau nei 4,12 trilijono JAV dolerių. Iki 2029 m. vidutinis metinis augimas sieks 9,49 proc., o rinkos vertė bus beveik 6,48 trilijono JAV dolerių.
Didžiausią pasaulinės e. prekybos dalį tiek šiais metais, tiek 2029 m. sudarys Kinija, kurios B2C e. prekybos vertė bus atitinkamai 1,47 trilijono ir 2,36 trilijono JAV dolerių. Šių metų TOP10 taip pat bus JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Pietų Korėja, Prancūzija, Kanada, Italija, o pirmąją vietą su 58,97 mlrd. dolerių pajamomis užims Indija, kuri neseniai pradėjo kilti svarbiausiuose pasauliniuose reitinguose.
JAV prekybos departamentas taip pat prognozuoja, kad pasaulinė B2C e. prekyba augs sparčiai. Šių metų skaičiavimuose numatoma, kad 2023–2027 m. vidutinis metinis augimo tempas bus 11,16 proc., o sektoriaus vertė prognozės pabaigoje sieks 5,5 trilijono JAV dolerių. JAV analitikai ypatingą dėmesį skiria Indijos rinkai, kuri su 14,11 proc. augimo tempu užima pirmąją vietą pagal vidutinį metinį augimą iki 2027 m. Kinija su 12,17 proc. augimo tempu užima septintąją vietą, o iš ES šalių į TOP10 pateko tik Italija su 11,59 proc. augimo tempu.