Kreipimąsi pasirašė tokios organizacijos, kaip IRU, ACEA, ESPORG bei UETR. Jų žinutė – aiški: be ženklaus investicijų augimo Europa negalės įgyvendinti nei dekarbonizacijos, nei konkurencingumo, nei saugumo tikslų.
Organizacijos pabrėžia, kad transportas yra ES vidaus rinkos „stuburas“ ir jungtis su pasaulio rinkomis. Modernus, patikimas ir tarpusavyje suderintas transporto tinklas, jų vertinimu, tiesiogiai veikia tiekimo grandinių atsparumą, pramonės konkurencingumą, karinio mobilumo pajėgumus bei teritorinę ir ekonominę sanglaudą.
IRU ES reikalų direktorė Raluca Marian akcentuoja, kad ES negalės užtikrinti konkurencingumo, dekarbonizacijos ir saugumo, jei transporto infrastruktūra ir toliau bus finansuojama fragmentiškai ar nepakankamai.
100 mlrd. eurų CEF
Sektorius ragina būsimoje DFP ženkliai padidinti finansavimą CEF programai, kuri laikoma pagrindiniu instrumentu finansuoti tarpvalstybinius projektus, TEN-T koridorius, alternatyvių degalų infrastruktūrą bei skaitmeninius sprendimus.
Reikalavimas skirti bent 100 mlrd. eurų rodo, kad kalbama ne apie simbolinį padidinimą, o apie esminį prioritetų peržiūrėjimą. Organizacijos pabrėžia, jog būtina sistemingai šalinti tarpvalstybines siaurąsias vietas ir užpildyti trūkstamas jungtis, didinti tinklo pralaidumą bei spartinti infrastruktūros pritaikymą nulinės emisijos transporto priemonėms.
Kartu išskiriamas poreikis plėsti saugių ir apsaugotų sunkvežimių stovėjimo vietų tinklą, investuoti į skaitmenizaciją ir išmaniąsias transporto sistemas bei stiprinti infrastruktūros atsparumą klimato kaitai ir karinio mobilumo poreikiams. Sektoriaus vertinimu, vien nacionalinių biudžetų šiems tikslams nepakaks.
Geopolitinis spaudimas ir klimato rizikos
Laiško autoriai pažymi, kad geopolitinė įtampa ir spartėjantys klimato pokyčiai verčia greičiau stiprinti Europos transporto tinklą. Infrastruktūra turi būti ne tik efektyvi, bet ir atspari – tiek natūraliems, tiek žmogaus sukeltiems sutrikimams.
Be to, ji turi būti pritaikyta dvejopai paskirčiai – civilinei ir karinei. Dabartinė saugumo situacija Europoje rodo, kad logistinis mobilumas tampa strateginiu veiksniu, o investicijos į infrastruktūrą – saugumo politikos dalimi.
Ambicijos auga greičiau nei finansavimas
Sektorius atkreipia dėmesį, kad ES politinės ambicijos – nuo žaliojo kurso iki strateginės autonomijos – auga sparčiau nei realus infrastruktūros finansavimas. CEF programoje paraiškų skaičius jau daugelį metų viršija turimą biudžetą, o dalis didelę europinę pridėtinę vertę turinčių projektų negauna finansavimo dėl lėšų stokos.
Kadangi daugelis transporto infrastruktūros projektų generuoja didelę socialinę, bet ribotą komercinę grąžą, ES dotacijos išlieka būtinos užpildyti investicines spragas ir pritraukti privatų bei nacionalinį kapitalą.
Signalas deryboms dėl naujos DFP
Artėjančios derybos dėl naujos daugiametės finansinės programos taps lakmuso popierėliu, ar ES pasirengusi politines ambicijas paremti atitinkamu finansiniu pagrindu.
Transporto sektoriaus žinutė aiški: be modernios ir pakankamai finansuojamos infrastruktūros Europa negalės užtikrinti nei konkurencingos pramonės, nei saugių tiekimo grandinių, nei spartesnės dekarbonizacijos. Reikalavimas skirti ne mažiau kaip 100 mlrd. eurų CEF programai rodo siekį nutraukti chroniško nepakankamo finansavimo praktiką ir transportą įtvirtinti kaip strateginę investicijų kryptį, o ne antrinę biudžeto eilutę.
