REKLAMA
trans webinar z pitd

Trans.INFO

VDI: kas antras atvejis susijęs su atlyginimu. Netesybos darbdaviams siekia ir 10 tūkst. Eur

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Per pirmąjį 2025 m. pusmetį beveik trys ketvirtadaliai visų darbo ginčų Lietuvoje kilo dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Naujausi Valstybinės darbo inspekcijos duomenys rodo ne tik augančius skaičius, bet ir augančias rizikas darbdaviams – netesybų sumos teismuose gerokai viršija pradinius reikalavimus.

Duomenys, kuriuos paskelbė Valstybinė darbo inspekcija (VDI), atskleidžia iškalbingą tendenciją – atlyginimo vėlavimai išlieka pagrindine darbo santykių problema Lietuvoje, turinčia reikšmingą poveikį ir transporto sektoriaus darbdaviams bei darbuotojams. Apie tai pranešė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga (LVPS).

2025 m. pirmąjį pusmetį darbo ginčų komisijos (DGK) gavo 7 724 prašymus dėl darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų – tai sudarė apie 72,5 proc. visų gautų skundų. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu tokių prašymų buvo 7 360 (75 proc.). Šie skaičiai rodo stabiliai didelį skundų lygį, nepaisant menko procentinio sumažėjimo.

Griežtos pasekmės darbdaviams: netesybos siekia ir dešimtis tūkstančių

Remiantis galiojančiu Darbo kodeksu, jei darbdavys neatsiskaito su darbuotoju pasibaigus darbo sutarčiai, jam gresia netesybos – iki 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tai nėra teorinė grėsmė – teismų praktika parodė, kad neteisingai apskaičiuotas ar nesumokėtas atlyginimas gali kainuoti darbdaviui labai brangiai.

Vienoje bylojeno Kauno apylinkės teisme (civ. b. Nr. e2-299-1088/2025), darbdavys bandė ginčyti DGK priteistas 2 151 Eur netesybas, tačiau teismas priteisė gerokai daugiau – 10 132 Eur. Darbdavys sprendimo neskundė, tad ši suma liko galutinė. Ši byla siunčia aiškų signalą darbdaviams – ignoruoti darbo kodekso reikalavimų neapsimoka.

Svarbu pažymėti, kad DGK sprendimai dažniausiai būna teisiškai tvirti. Tik apie 6 proc. nagrinėtų bylų 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo perkelta į teismus, ir net 73 proc. teismų sprendimų buvo tokie patys kaip DGK nutarimai. Tai reiškia, kad daugeliu atvejų ginčus galima išspręsti greitai, be teismų – jei darbuotojai žino savo teises, o darbdaviai laiku reaguoja į skundus.

Ką daryti darbuotojui: žingsniai ginant savo teises

VDI kartu su profesinėmis sąjungomis ragina darbuotojus ne tylėti, o dokumentuoti ir ginti savo teises:

  • Fiksuoti viską raštu – darbo sutartys, žodiniai susitarimai, darbo laiko apskaitos sąrašai.
  • Kaupti įrodymus – žinutės, banko išrašai, apskaitos duomenys.
  • Kreiptis į DGK – procedūra nemokama, dauguma bylų sprendžiama darbuotojų naudai.
  • Bendradarbiauti su profesine sąjunga – pagalba įrodymų rinkime, skundų rengime, atstovavime.

Svarbu – nepraleisti teisinių terminų, nes jie gali būti lemiami ginčuose.

Darbdaviams – prevencija, ne reakcija

Transporto sektoriuje, kur darbo sutarčių dinamika ir darbo jėgos kaita yra ypač intensyvi, griežtas atsiskaitymo grafikas ir skaidri atlyginimų apskaita turėtų būti standartas. VDI ragina darbdavius:

  • Laiku mokėti atlyginimus, ypač nutraukiant sutartis.
  • Reaguoti į skundus operatyviai ir konstruktyviai.
  • Dirbti kartu su profesinėmis sąjungomis sprendžiant kolektyvinius klausimus.

Vėluojantys atsiskaitymai ne tik sukelia papildomas išlaidas, bet ir kenkia įmonės reputacijai transporto rinkoje Europoje, kur darbo santykių skaidrumas tampa vis svarbesnis partnerių ir klientų vertinimo kriterijus.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite