Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, pirmadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT).

„Priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos (…) kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarimais nustatytų teisėkūros taisyklių, taip pat konstitucinio atsakingo valdymo principo suponuojamų teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimų“, – rašoma KT pranešime.

Vyriausybė koeficientą, iš kurio dauginama minimali mėnesio alga (MMA) arba minimalus valandinis atlygis apskaičiuojant dienpinigių (komandiruočių į užsienį kompensacijų), 2019 metų spalio 16 dieną  padidino nuo 1,3 iki 1,65. Dėl šio pakeitimo dienpinigiai nuo 2020 metų pradžios neapmokestinami, jei darbuotojų alga siekia 1,65 MMA. Anksčiau buvo taikomas 1,3 MMA koeficientas.

KT teigimu, Finansų ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) buvo užregistruotas 2019-ųjų spalio 16 dieną, kaip teisės akto projektas, susijęs su 2020 metų valstybės biudžeto projektu. Tą pačią spalio 16 dieną nutarimas buvo pateiktas Vyriausybės posėdžiui ir šiame posėdyje priimtas.

„TAIS nėra duomenų apie ginčyto Vyriausybės nutarimo projekto pateikimą derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat nėra duomenų apie pateiktas Vyriausybės kanceliarijos išvadas (…) dėl nutarimo projekto atitikties įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams“, – rašoma KT pranešime.

KT teigimu, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, kad leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės.

„Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga, jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, be kita ko, sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija“, – pabrėžė KT.

Pasak KT, jei nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo teismo posėdyje, atsirastų tam tikrų ūkio subjektų veiklos organizavimo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, kuris galėtų sukelti neigiamus padarinius atitinkamų ūkio subjektų veiklai, jų darbuotojų teisėms.

Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų veiklos organizavimo teisinio reguliavimo spragai ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas ir įsigalios 2022 metų sausio 3 dieną.

KT prašymą įvertinti Vyriausybės nutarimą 2019 metų pabaigoje pateikė 31 Seimo narių grupė, dauguma jų priklausė tuometinei opozicijai.

Sprendimas patvirtino vežėjų nuomonę

Nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ sveikina KT sprendimą. Anot organizacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, KT sprendimas patvirtino anksčiau vežėjų išsakytą nuomonę, kad Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas ir mažina transporto įmonių konkurencingumą.

„Nei vienoje užsienio šalyje nėra taikomas koeficientas komandiruočių kompensacijoms apskaičiuoti, ir tai yra vienas iš veiksnių, mažinančių mūsų šalies vežėjų konkurencingumą“, – pranešime sakė Z. Buivydas.

„Būtent todėl vežėjai tampa vis mažiau konkurencingi su kitų šalių vežėjais, kurių valstybėse netaikoma koeficiento sistema, o jų valstybių mokestinė sistema yra subalansuota racionaliai, įvertinus ir verslo aplinką“, – teigė jis.

Pasak aplinkos ministro, tuomet Seimo nario Simono Gentvilo, kuris inicijavo Seimo narių grupės prašymą ištirti 2019-ųjų spalį priimtą nutarimą, nei visuomenei, nei valstybės institucijoms nebuvo galimybės susipažinti su projektu, pateikti siūlymus,

„Dėl staigių pokyčių 7 proc. BVP sukuriančiame sektoriuje reikia tartis atsakingai, o ne priiminėti sprendimus per vieną dieną. Praėjusi Vyriausybė manė esanti visažinė, o šiandien matome to rezultatus – šimtai Lietuvos įmonių savo verslus perkėlė į Lenkiją“, – pranešime sakė S. Gentvilas.

Anot vežėjų, koeficiento padidinimas reikšmingai padidino transporto įmonių mokestinę naštą ir išlaidas, todėl koeficiento sistemos turėtų būti atsisakyta. „Linava“ tvirtina, kad dėl padidinto koeficiento pernai sausio-rugsėjo mėnesiais transporto sektoriaus įmonės sumokėjo 37 mln. Eur daugiau mokesčių, nei tuo pat metu 2019 metais.

Trans.INFO nuotr.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros