Europos Sąjungos vadovai puikiai supranta, kad transporto ir logistikos sektorius yra itin svarbus ekonomikos augimui ir tvarumui. Todėl ES skiria reikšmingas investicijas infrastruktūros plėtrai. Prieš kelias savaitės Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad EK per „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą skyrė rekordinę 7 mlrd. eurų sumą transporto projektams visoje Europoje.
Ši finansinė parama skirta geležinkeliams, vidaus vandens keliams, jūrų uostams ir kelių infrastruktūrai modernizuoti bei plėtoti, siekiant sukurti pažangų, tvarų ir integruotą transporto tinklą. Tokios investicijos padės ne tik pasiekti ES klimato tikslus, bet ir užtikrins efektyvų prekių ir paslaugų judėjimą, stiprindamos Europos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Lietuvai, kaip vienai iš ES šalių narių, atiteko šių investicijų dalis. „Rail Baltica“ projektas gavo papildomą 1,2 mlrd. eurų finansavimą, iš kurio Lietuvai skirta apie 458 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos geležinkelio ruožo nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos elektrifikacijai ir kitoms svarbioms infrastruktūros plėtros iniciatyvoms. Klaipėdos jūrų uosto modernizavimas, taip pat finansuojamas iš šios programos, padidins jo pajėgumus ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Transporto inovacijų asociacija bei kitos įmonės taip pat gavo CEF dotaciją krovinio važtaraščio skaitmenizacijos projektams, eFTI platformų įgyvendinimui. Iš tiesų, nemaža investicijų dalis tenka ne tik infrastruktūrai, bet ir transporto skaitmenizacijai. Lietuvai svarbu pritraukti tokius projektus, nes jie gali padėti neprarasti konkurencingumo svarbiausiuose transporto segmentuose.
Džiugu, kad Europos Parlamento (EP) narys Virginijus Sinkevičius buvo išrinktas Transporto komiteto vicepirmininku. Lietuva turės solidų ekonomikos atstovavimą EP, tačiau norėdami didesnio poveikio, turime siekti daugiau. Lietuvai Transporto eurokomisaro portfelis reikštų galimybes dar labiau sustiprinti savo įtaką ES transporto politikos formavime ir įgyvendinime bei ginti mūsų vežėjų interesus infrastruktūros, skaitmenizacijos ir tvarumo srityse.
Nuo logistikos ir transporto sektoriaus konkurencingumo daug priklauso ir bendras Europos BVP. Aukšto lygio Lietuvos atstovavimas padės apginti Lietuvos vežėjų interesus ateityje ir galbūt išvengti tokių kurioziškų situacijų, kai svarstant Lietuvai kritiškai svarbų Mobilumo paketą, posėdyje dalyvavo tik vienas europarlamentaras iš Lietuvos, tad paketas buvo priimtas Lietuvos nenaudai. Vicepirmininko pozicija turi įtakos formuluojant darbotvarkę ir rengiant klausimą balsavimui.
Nuolat kintančios geopolitinės aplinkybės verčia transporto įmones adaptuotis prie naujų sąlygų. Euro zonoje pabrangęs skolinimasis taip pat kelia papildomų sunkumų, didindamas veiklos kaštus ir mažindamas investicijų galimybes. Lietuvos geografinė padėtis ir infrastruktūros projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, suteikia šaliai unikalią galimybę tapti svarbiu transporto ir logistikos centru Europoje.
Diversifikavus sektoriaus veiklą, daugiau kaip 95 proc. transporto paslaugų eksporto yra nukreipta į Vakarų Europą, kas rodo aukštą Lietuvos vežėjų konkurencingumą, kurį būtina išlaikyti. Ateina daugybė kitų ES investicijų, laukia kritiniai sprendimai dėl Žaliojo kurso, kurie Lietuvos verslams turi būti aiškūs, suprantami ir logiškai suplanuoti, kad netaptų papildoma našta ir apynasriu sektoriaus konkurencingumui.
Reikia aiškumo ir ilgalaikės politinės krypties dėl visiškai netaršaus transporto skatinimo. Matome, kad vien subsidijų nepakaks, o šalys dažnai ir negali pasiūlyti tinkamo jų dydžio. Reikia reguliacinių skatinamųjų priemonių: kelio mokesčio išimties reglamentavimo sunkiajam transportui, griežtesnio miestų centrų – mažos taršos zonų reglamentavimo, elektros įkrovimo kainos patrauklumo didinimo, kad ji taptų tikrai skatinančia pereiti prie visai netaršaus transporto bei atperkančia kitas eksploatacines sąnaudas, spartesnės elektros įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtros.
Šiuo metu laukiama teismo sprendimo dėl Mobilumo paketo, kuris nulems tolimesnę jo taikymo praktiką ir poveikį sektoriui. Lietuvos vežėjams ypač aktualu, kad nauji reglamentai būtų logiški ir pagrįsti, kad jie galėtų efektyviai konkuruoti rinkoje. Tvirtas atstovavimas EK padėtų Lietuvai ginti savo interesus ir užtikrinti teisingą ir proporcingą reglamentų įgyvendinimą.
Lietuva išgyvena lemiamą transporto ir logistikos sektoriaus plėtros momentą. Užsitikrinus tvirtą ES paramą, strategines investicijas ir siekdama tvarumo bei inovacijų, Lietuva turi visas galimybes tapti viena iš pirmaujančių logistikos šalių Europoje. Tačiau šiam potencialui išnaudoti reikia aktyvaus atstovavimo ES institucijose, aiškių reguliavimo gairių ir nuolatinių investicijų į tvarią bei skaitmeninę infrastruktūrą. Tiesiog reikia būti aktyvesniems ir tikėtis palenkti Europos sprendimus savo naudai bei pasiimti iš situacijos kas naudingiausia šaliai ne tik politiškai, bet iš ekonomiškai.