TransInfo

Ateities kelias – transporto infrastruktūros plėtra Vidurio ir Rytų Europoje

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės
|

29.11.2017

Pastaraisiais metais iš ES fondų šiam tikslui buvo skirta daugiau, nei 150 mln. Eur, tačiau iki 2025 m. reikės dar 615 mln. Eur – rašoma konsultavimo bendrovių PwC bei „Atlantic Council“ parengtoje ataskaitoje, pavadinimu „Ateities kelias – transporto infrastruktūros plėtra Vidurio ir Rytų Europoje“.

Transporto infrastruktūros finansavimas

Vidurio ir Rytų Europos valstybės, sujungtos keliais nuo Baltijos, Adrijos iki Juodosios jūros, sudaro 28 proc. Europos Sąjungos teritorijos. Čia gyvena 22 proc. ES piliečių, tačiau šio regiono BVP siekia vos 10 proc. nuo visos ES.

Regionas turi įveikti nemažai iššūkių. Rimčiausias iššūkis – tai transporto infrastruktūros finansavimo klausimas. Poreikiai yra labai dideli, nes nepaisant šiam tikslui pastaraisiais metais skirtų 150 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų bei papildomo finansavimo iš Europos investicijų banko, iki 2025 m. prireiks dar 615 mln. Eur.

Trijų jūrų iniciatyva

Atsakymą į tokio tipo iššūkius galbūt pateiks Trijų jūrų iniciatyva, sukurianti galimybę rasti bendrus sprendimus investicijų ir plėtros skatinimo klausimais Vidurio ir Rytų Europos regione.

Trijų jūrų iniciatyva sukuria Vidurio ir Rytų Europos regionui integracijos su Europos Sąjunga galimybę, stiprinant politinius saitus, palengvinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei sudarant galimybę realizuoti didelius, ne vien regioninės reikšmės, projektus, kurie skatins nuolatinį ekonomikos augimą.

Iniciatyvoje dalyvauja 12 Europos Sąjungos valstybių narių, išsidėsčiusių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūros. Šios valstybės, tai: Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija.

Investicijos ir pažanga

Nepaisant pastarųjų metų pažangos, Vidurio ir Rytų Europoje vis dar išlieka poreikis turėti efektyvesnę ir šiuolaikiškesnę transporto infrastruktūrą. Tikimasi, kad per artimiausius 5 metus statybos rinkos augimas regione pasieks 3,1 proc., t. y., daugiau nei Vakarų Europoje. Kad šis scenarijus išsipildytų, regionas turi ir toliau pritraukti investicijas – tiek iš privačių, tiek iš viešų šaltinių.

Pastaraisiais metais Vidurio ir Rytų Europos regione pasiekta didelė pažanga infrastruktūros plėtros srityje. Per pastaruosius 20 metų pastatyta apie 5600 km naujų greitkelių. Pagrindinis vaidmuo šiame procese teko Europos Sąjungai: iš struktūrinių fondų buvo investuota daugiau, nei 150 mln. Eur, likusios lėšos gautos iš CEF (Connecting Europe Facility) programos bei Europos investicijų banko. Be to, privatūs investuotojai investavo milijardus eurų į svarbiausius transporto projektus Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje.

Kaip ateityje atrodys Vidurio ir Rytų Europos transporto infrastruktūra?

Vadovaujantis ataskaitoje surinktais duomenimis, šiuo metu trūksta 75% infrastruktūros, kuri egzistuos 2050 m. Naujos technologijos turės įtakos ne tik transporto infrastruktūros projektavimo, statybos ir priežiūros būdams, bet taip pat ir transporto paslaugų poreikiui.

Tai suponuoja išvadą, kad regioninis požiūris į klausimų, susijusių su infrastruktūros plėtra, sprendimą, duoda daugiau sėkmės ir efektyvumo galimybių, o Trijų jūrų iniciatyva gali turėti šioje srityje esminę reikšmę.

Nuotr.: wmeritum

Paantraštės