AdobeStock nuotr.

Europos gamyklų atsigavimas stringa: atsargos dar gelbsti, tačiau paklausa silpsta

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

Europos pramonė gegužę ir toliau balansavo tarp atsigavimo ir naujų iššūkių. Nors Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje gamybos aktyvumas augo sparčiau, Prancūzija vėl grįžo į nuosmukį, o Lenkijos ir Rumunijos gamintojai tebeveikia susitraukimo sąlygomis. Naujausi pirkimų vadybininkų indeksų (PMI) duomenys rodo, kad dalį augimo vis dar palaiko atsargų kaupimas ir išankstiniai užsakymai, tačiau galutinė paklausa daugelyje rinkų išlieka trapi.

Už šio teksto stovi žmogus - ne dirbtinis intelektas. Tai medžiaga, visiškai parengta redaktoriaus, pasitelkus jo žinias ir patirtį.

Euro zonos gamybos PMI gegužę sumažėjo nuo 52,2 iki 51,6 punkto. Nors rodiklis išliko virš 50 punktų ribos, skiriančios plėtrą nuo susitraukimo, atsigavimo tempas sulėtėjo. Tuo metu gamybos apimčių indeksas smuko nuo 52,3 iki 51,3 punkto ir pasiekė žemiausią lygį per keturis mėnesius.

„S&P Global“ duomenimis, naujų užsakymų augimas sustojo, eksporto paklausa susilpnėjo, o gamintojų sąnaudos kilo sparčiausiai nuo 2022 metų pavasario. Prie spaudimo prisidėjo ir ilgėjantys tiekimo terminai, kurie gegužę buvo prasčiausi nuo 2022 metų birželio.

Atsargų kaupimas vis dar palaiko gamybą

Analitikai pažymi, kad pastarųjų mėnesių gamybos atsigavimą iš dalies iškreipia atsargų kaupimas. Įmonės ir jų klientai kai kuriose rinkose skubėjo pateikti užsakymus anksčiau, siekdami apsisaugoti nuo galimų kainų šuolių bei tiekimo trikdžių.

Tai ypač matyti iš sąnaudų dinamikos. Euro zonoje gamintojų sąnaudos gegužę augo sparčiausiai per ketverius metus, o galutinės produkcijos kainos kilo didžiausiu tempu per trejus su puse metų. Tuo pat metu tiekimo grandinių problemos apsunkino gamybos planavimą ir žaliavų pirkimą.

„S&P Global Market Intelligence“ vyriausiasis ekonomistas Chrisas Williamsonas teigė, kad Europos gamintojai vis labiau jaučia augančių kainų ir tiekimo trikdžių poveikį, kurį stiprina konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, dalis įmonių jau perkelia išaugusias sąnaudas klientams, tačiau tai neigiamai veikia paklausą.

Jungtinė Karalystė ir Italija demonstruoja stipriausius rezultatus

Geriausią rezultatą tarp pagrindinių Europos rinkų gegužę užfiksavo Jungtinė Karalystė. Šalies gamybos PMI pakilo nuo 53,7 iki 53,9 punkto ir pasiekė aukščiausią lygį per ketverius metus.

Gamybos apimtys augo antrą mėnesį iš eilės, o nauji užsakymai didėjo jau šeštą mėnesį. Be to, sustiprėjo eksporto paklausa iš Kinijos, Europos, Japonijos, Šiaurės Amerikos ir Pietų Korėjos.

Vis dėlto ekspertai abejoja tokio augimo tvarumu. Dalis gamintojų nurodė, kad klientai užsakymus pateikia anksčiau, siekdami apsidrausti nuo galimų kainų šuolių ir tiekimo problemų. Žaliavų kainų augimas Jungtinėje Karalystėje pasiekė beveik ketverių metų rekordą.

Panaši situacija fiksuota ir Italijoje. Šalies PMI pakilo nuo 52,1 iki 52,9 punkto – tai aukščiausias rodiklis nuo 2022 metų balandžio. Nauji užsakymai vėl augo, o gamybos apimtys didėjo sparčiau.

Tačiau ir čia svarbų vaidmenį atliko atsargų kaupimas. „S&P Global“ pažymėjo, kad daugelis klientų didino užsakymus siekdami sukaupti saugumo atsargas dėl galimų tiekimo sutrikimų ir augančių kainų. Tuo pat metu žaliavų, energijos, kuro ir transporto sąnaudos Italijoje kilo sparčiausiai per ketverius metus.

Vokietijoje ir Prancūzijoje atsigavimo ženklai blėsta

Vokietijos duomenys rodo, kad ankstesnis gamybos sektoriaus pagyvėjimas pradeda silpnėti. Šalies PMI gegužę sumažėjo nuo 51,4 iki 50,1 punkto ir vos išliko virš stagnacijos ribos.

Naujų užsakymų skaičius mažėjo pirmą kartą šiais metais, o eksporto pardavimai taip pat smuko. Nors gamyba dar nežymiai augo, analitikai pažymi, kad išankstinių užsakymų poveikis pamažu blėsta ir atsiskleidžia silpnesnė reali paklausa.

Vokietijos gamintojai taip pat susidūrė su sparčiausiu sąnaudų augimu nuo 2022 metų vidurio. Brango energija, kuras, transportas ir naftos produktai. Reaguodamos į silpnėjančią paklausą, įmonės mažino darbuotojų skaičių sparčiausiai nuo 2025 metų pradžios.

Dar ryškesnis posūkis užfiksuotas Prancūzijoje. Šalies PMI sumažėjo nuo 52,8 iki 49,7 punkto ir pirmą kartą nuo praėjusių metų lapkričio grįžo žemiau 50 punktų ribos.

Balandį fiksuotas naujų užsakymų šuolis visiškai išnyko, eksporto paklausa susilpnėjo, o gamintojai sumažino gamybos apimtis. Prancūzijos įmonės taip pat susidūrė su žaliavų trūkumu, transporto problemomis ir aukštomis kuro kainomis.

Ispanija išlieka augimo zonoje, tačiau signalai prastėja

Ispanijos PMI gegužę sumažėjo nuo 51,7 iki 51,2 punkto. Nors rodiklis vis dar rodo plėtrą, detalūs duomenys atskleidžia mažiau optimistinį vaizdą.

Naujų užsakymų skaičius mažėjo jau penktą kartą per pastaruosius šešis mėnesius, o eksporto užsakymai traukėsi devintą mėnesį iš eilės. Darbo vietų skaičius sektoriuje taip pat toliau mažėjo.

Tam tikrą paramą PMI rodikliui suteikė ilgesni tiekimo terminai, kurie metodologiškai laikomi teigiamu ženklu. Tačiau šį kartą vėlavimai buvo susiję ne su didesniu tiekėjų užimtumu, o su logistikos sutrikimais dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir faktinio Hormūzo sąsiaurio veiklos sutrikimo.

Gamintojai pranešė apie produktų trūkumą, reikšmingus jūrų transporto vėlavimus ir sparčiai augančias naftos bei su ja susijusių žaliavų kainas.

Lenkija ir Rumunija artėja prie stabilizacijos

Lenkijos gamybos sektorius gegužę išliko susitraukimo zonoje, tačiau nuosmukis buvo švelnesnis. PMI pakilo nuo 48,8 iki 49,4 punkto ir pasiekė aukščiausią lygį per dabartinį 13 mėnesių silpnėjimo laikotarpį.

Gamybos apimtys augo antrą kartą per tris mėnesius, tačiau nauji užsakymai mažėjo jau keturioliktą mėnesį iš eilės. Įmonės nurodė, kad klientai vis dar riboja pirkimus dėl ekonominio neapibrėžtumo ir sukauptų atsargų.

Rumunijoje PMI padidėjo nuo 47,5 iki 48,3 punkto. Tai jau trečias iš eilės pagerėjimas nuo vasarį pasiekto rekordiškai žemo lygio.

Nors gamyba ir nauji užsakymai toliau mažėjo, jų kritimo tempas sulėtėjo. Darbo rinkos ir pirkimų aktyvumo rodikliai beveik stabilizavosi, o infliacinis spaudimas mažėjo antrą mėnesį iš eilės.

Vis dėlto Rumunijos gamintojai ir toliau susiduria su silpna vidaus bei eksporto paklausa, klientų išlaidų ribojimu ir tiekimo problemomis. „BCR“ vyriausiasis ekonomistas Ciprianas Dascalu pažymėjo, kad teigiama PMI kryptis gali signalizuoti apie pamažu atsigaunantį sektorių, tačiau silpna užsienio paklausa, ypač iš Vokietijos, išlieka svarbi rizika.

Augimo kokybė kelia vis daugiau klausimų

Gegužės duomenys rodo, kad Europos gamybos sektorius vis dar auga, tačiau šio augimo pagrindas nėra tvirtas. Dalis plėtros remiasi atsargų kaupimu ir išankstiniais užsakymais, o ne tvariai augančia galutine paklausa.

Kol konfliktas Artimuosiuose Rytuose didina energijos ir logistikos sąnaudas, o tiekimo grandinės išlieka pažeidžiamos, Europos gamintojai susiduria su vis sudėtingesne užduotimi – išlaikyti augimą neperkeliant visų išaugusių kaštų vartotojams.

Artimiausi mėnesiai parodys, ar dabartinis sektoriaus augimas gali išsilaikyti be atsargų kaupimo efekto, ar Europos pramonė vėl susidurs su platesnio masto paklausos silpnėjimu.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite