Europos Parlamentas patvirtino vežėjų veiklos griežtinimą numatantį „Mobilumo paketą”, kuriam priešinasi Lietuva ir dar aštuonios periferijoje esančios Europos Sąjungos valstybės.
Straipsnis papildytas 09-07-2020, 10:53
Europarlamentarai pritarė gruodį pasiektam kompromisui dėl „Mobilumo paketo”. Atnaujintomis vairuotojų komandiravimo, jų poilsio laiko bei rinkos prieigos taisyklėmis siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai gabenant krovinius ES keliais, teigiama Europos Parlamento pranešime.
Daugiausia diskusijų kelia „Mobilumo pakete” numatytas įpareigojimas vilkikams kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę. Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.
Priimtos „Mobilumo paketo” nuostatos
Be Lietuvos, naujosioms taisyklėms prieštarauja dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta, tačiau jų nepakako blokuoti sprendimą.
Pagal teisės aktus, kuriuos šių metų balandį jau priėmė ES Taryba, juos suderinusi su Europos Parlamentu, bus leidžiama atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo operacijas per savaitę, o naują pervežimą tos pačios šalies viduje tuo pačiu automobiliu bus galima pradėti tik po keturių dienų.
Taip pat įpareigota tachografais fiksuoti valstybių sienų kirtimą siekiant išvengti sukčiavimo. Taisyklės galios ne tik vilkikams ir sunkvežimiams, bet ir furgonams, sunkesniems negu 2,5 tonos. Kad transporto įmonės nebūtų steigiamos fiktyviai, jos privalės vykdyti reikšmingos apimties veiklą registracijos valstybėje.
ES vairuotojų komandiravimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama laikytis priimančiosios šalies darbo įstatymų, bus taikomos kabotažui, taip pat bet kokiam tarptautiniam vežimui išskyrus dvišalį ar tranzitą iš registracijos šalies bei į ją. Anot Europos Parlamento, numatyta užtikrinti geresnes vairuotojų poilsio sąlygas ir įpareigoti leisti jiems sugrįžti namo bent kas tris arba keturias savaites, priklausomai nuo darbo grafiko.
Nebebus galima privalomo savaitinio poilsio laiko leisti automobilio kabinoje, o jei vairuotojas ilsisi ne namuose, įmonė turės apmokėti jo nakvynės išlaidas.
Europos Parlamento teigimu, vairuotojų komandiravimo ir rinkos prieigos taisyklės bus taikomos po pusantrų metų nuo jų paskelbimo ES Oficialiajame leidinyje, o vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės – po 20 dienų nuo paskelbimo.
Ar „Mobilumo paketas” apribos Lietuvos vežėjų patekimą į ES rinką?
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia nusivylusi tokiu sprendimu, nes dėl jo šalies kelių transporto sektoriui bus apribotas patekimas į ES krovinių rinką.
„Linavos“ prezidento Romo Austinsko teigimu, Europos Parlamento nariai uždegė žalią šviesą Vakarų Europos valstybes proteguojančiam įstatymui.
„Balsavimo rezultatai yra nenuginčijamas įrodymas, kad „Mobilumo paketas” suskaldė ES valstybes nares į Rytų ir Vakarų, „senąsias“ ir „naująsias“, centro ir periferines, orientuotas į gamybą ir paslaugų eksportą. Esame be galo susirūpinę, kad pagilėjus šiai prarajai Lietuvos vežėjai neteks ES bendrosios rinkos teikiamų galimybių“, – pranešime žiniasklaidai tvirtino R. Austinskas.
„Lietuvos ir kitų periferinių šalių dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje taps reikšmingai apribotas. Todėl negalime susitaikyti su „Mobilumo paketo” apribojimais, kurie Europos Sąjungoje suteikia privilegijas vienoms šalims, o kitas – esančias ES periferijoje – laiko antrarūšėmis“, – pridūrė jis
Asociacijos teigimu, Lietuvos vežėjai patirs didžiausią smūgį, kadangi Lietuvos kelių transporto sektorius visoje ES yra labiausiai priklausomas nuo paslaugų eksporto ir sudaro 92 proc. visos apyvartos. Be to, apribota transporto įmonių veikla atsilieps ir visai Lietuvos ekonomikai.
Lietuvos vežėjai tvirtina, kad dvigubas koronviruso COVID-19 pandemijos ir „Mobilumo paketo” smūgis apsunkins pastangas prisidėti prie tvaraus Lietuvos ir Europos ekonomikos bei prekybos atsigavimo.
„Linavos“ teigimu, Europos Parlamentas taip pat neįvertino „Mobilumo paketo” poveikio aplinkai ir taršai. Reikalavimą grąžinti vilkikus į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites reikšmingai padidins CO2 emisijas, o tai prieštarauja Europos žaliajam kursui ir Paryžiaus susitarimo tikslams.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso valdybos pirmininkės Agnės Margevičiūtės, privalomas vilkiko grąžinimas ne tik padidins nepakrautų transporto priemonių srautus, kuro suvartojimą, taršą ir grūstis keliuose, bet ir neturės jokios reikšmės vairuotojų darbo sąlygoms.
„Dėl šio reikalavimo vien tik septynių periferinių ES valstybių narių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos – vilkikų parkas per metus papildomai išmes 3,2 mln. tonų CO2. Europos verslas susidurs su dideliais iššūkiais, užtikrinant transporto sistemos veiksmingumą, o tai savo ruožtu lems kainų šuolius ir chronišką transporto pajėgumų trūkumą, ypač pagrindiniuose Europos pramonės, prekybos ir logistikos centruose“, – pranešime tvirtino A. Margevičiūtė.
Jos vertinimu, Europos lygiu deklaruojami siekiai transformuoti kelių transportą į švarų ir išmanų sektorių nebetenka prasmės būtent dėl kai kurių ES valstybių narių intereso nematyti ir nevertinti neigiamo paketo poveikio aplinkai bei ekonomikai.
„Priimtas „Mobilum paketas” turės ilgo laikotarpio neigiamų pasekmių tiek ES periferinėms, tiek ir arčiau ES centro esančioms valstybėms narėms. Tikimės, kad Europos Komisijos atliekamas poveikio vertinimas suteiks tvirtą pagrindą Mobilumo paketo peržiūrai artimiausiu metu“, – sakė A. Margevičiūtė.
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad naująsias taisykles, jei jos bus priimtos, Lietuvos Vyriausybė ketina skųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo“, – pranešime žiniasklaidai teigė S. Skvernelis.
Netrukus pateiksime daugiau informacijos.
Pixabay nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.