TransInfo

Vikipedijos nuotr.

Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų

Klaipėdos uostas pagal krovą išlieka vienvaldis lyderis Baltijos valstybėse, ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, rodo jo direkcijos paskelbti duomenys.

Vidutinis skaitymo laikas 2 minutės
|

24.09.2021

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 29,350 mln. tonų krovinių – 2,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šis rezultatas – solidesnis nei visų Latvijos uostų, krovai juose palyginamuoju laikotarpiu sumenkus 10,7 proc. iki 26,549 mln. tonų.

Krova vien tik Rygos uoste sunyko 16,3 proc. iki 13,273 mln. tonų, Ventspilio – 14,5 proc. iki 7,502 mln. tonų, tuo tarpu Liepojos – padidėjo 8,6 proc. iki 4,346 mln. tonų.

Talino jungtinis uostas krovos per aštuonis šių metų mėnesius duomenų nepaskelbė. Pirmąjį pusmetį jo krova buvo 9,1 proc. solidesnė nei prieš metus – 11,168 mln. tonų.

Būtingės terminale sausį-rugpjūtį perpilta 4,721 mln. tonų naftos – 8,4 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Rusijos uostai

Daugiausiai krovinių Baltijos jūros rytinėje pakrantinė pritraukia trys Rusijos uostai. Krova Ust Lugos uoste palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 2,5 proc. iki 70,861 mln. tonų, Sankt Peterburgo – ūgtelėjo 4,6 proc. iki 41,354 mln. tonų, tuo tarpu Primorsko – sumenko 1,2 proc. iki 34,394 mln. tonų.

Krova Kaliningrado uostuose sumažėjo 1,8 proc. iki 6,912 mln. tonų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Paantraštės