Skystų krovinių (naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų, aliejų) šių metų sausio–liepos mėnesiais perpilta 4 proc. mažiau nei tą patį praėjusių metų laikotarpį. Jų krova sudarė 4,2 milijono tonų.
“Didžiausi krovos praradimai šiame segmente užfiksuoti kraunant naftos produktus ir skystas trąšas”, – pranešė Klaipėdos uosto direkcija.
Birių krovinių (ūkio produkcija, iškasenos, statybinės medžiagos) segmento krova sausio–liepos mėnesiais Klaipėdos uoste siekė 4,7 mln. tonų – 18 proc. mažiau nei pernai.
“Sumažėjusią krovą iš esmės lemia sankcijos įvairiems kroviniams, kurių pernai metų pradžioje dar nebuvo. Labiausiai šiame segmente menko birių trąšų krova”, – paaiškino uosto direkcija.
Generalinių krovinių (kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai, metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai) Klaipėdos uoste pirmais šių metų mėnesiais krauta 7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šio segmento krova sudarė 9,6 milijono tonų.
“Šiame segmente mažėjo medienos ir miškininkystės produktų ro-ro krovinių, šaldytos produkcijos krova”.
Šiemet uoste perkrauta 661,5 tūkst. standartizuotų konteinerių (TEU) – 18 proc. daugiau, nei praeitais metais.
Klaipėdos uosto direkcijos teigimu, vis dar išlieka tendencija, kad laivais gabenamų tuščių konteinerių skaičius auga, o pilnų mažėja. “Geopolitinė situacija, sankcijos, mažėjantys vietos verslininkų eksportavimo mastai, taip pat pamažu besitraukiantis vartojimas, su tuo susijęs mažesnis importas – visa tai atsispindi tiek bendrai krovos statistikoje, tiek konteinerių segmente”.
Pirmauja tarp Baltijos valstybių
Rygos uoste krova per septynis šių metų mėnesius mažėjo 16 proc. iki 11,1 mln. tonų, Ventspilio – 23 proc. iki 6,4 mln. tonų, Liepojos – 8 proc. iki 4,1 mln. tonų. Talino jungtinis uostas krovos rezultatus skelbia ketvirčiais – pirmąjį šių pusmetį jo krova siekė 6,6 mln. tonų – 30,6 proc. mažiau nei pernai (9,5 mln. tonų).
Daugiausiai krovinių Baltijos jūros rytinėje pakrantėje per septynis mėnesius pritraukė trys Rusijos uostai: krova Ust Lugos uoste augo 5 proc. iki 72,3 mln. tonų, Primorsko – 9 proc. iki 38,6 mln. tonų, Sankt Peterburgo – 9 proc. iki 26,4 mln. tonų.
Krova Kaliningrado uostuose didėjo 2 proc. iki 5,3 mln. tonų, Vyborge – 32 proc. iki 0,8 mln. tonų.
Būtingės terminalo krova augo
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalas per septynis šių metų mėnesius perkrovė 5,2 mln. tonų naftos – 25 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4,2 mln. tonų), pranešė Klaipėdos uosto direkcija.
2022 metais terminale perkrauta 8,2 mln. tonų naftos, arba 2,6 proc. daugiau nei 2021 metais.
Šaltiniai: BNS, Klaipėdos uosto direkcija