„Lietuvos transporto bei logistikos sektorius ir toliau išlieka konkurencingas. Pastebimas ne tik krovinių gabenimo augimas, bet ir (…) aiškus sektoriaus persiorientavimas į Vakarų bei Šiaurės Europos rinkas“, – teigia Susisiekimo ministerijos analitikė, Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnioji patarėja Natalija Baranauskienė.
Jos nuomone, kaip naujus šių ir ateinančių metų iššūkius galima būtų įvardinti ES šalių sparčiai didinamus ir įvedamus naujus taršos mokesčius. Lėtesnį transporto paslaugų pajamų augimą lėmė lėtesnis gamybos apimčių ir vartojimo atsigavimas Europoje, nors vežimo paslaugų įkainiai šiais metai stabilizavosi ir vežimų apimtys augo.
Kelių transporto sektorius – palankioje padėtyje
Kelių transporto sektorius išliko palankioje padėtyje dėl degalų ir kitų energetinių išteklių kainų. Krovininio kelių transporto vežėjai nepaisant lėtėjančios Vokietijos ekonomikos, kuri yra viena pagrindinių Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų, augino krovinių vežimo apimtis beveik 17 proc., kuri sudarė 69,5 mln. tonų.
Lietuvos kelių transporto sektoriuje pirmąjį šių metų pusmetį dirbo 6089 vežėjai, turintys Bendrijos licenciją vykdyti krovinių vežimus, virš 82 tūkst. vilkikų, turinčių Bendrijos licencijos kopijas vežti krovinius. Vertinant šių metų sausio ir birželio mėnesių duomenis, vežėjų ir transporto priemonių skaičius išlieka beveik nepakitęs.
Geležinkeliai persiorientavo į Vakarus
Geležinkelių transportu per 2024 m. I pusmetį pervežta 7 proc. mažiau krovinių nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu (12,2 mln. tonų). Tačiau pastebima, kad vidaus vežimai – medienos, statybinių medžiagų kelių infrastruktūrai gerinti – augo beveik 9 proc.
Šiais metais stebimas geležinkelių sektoriaus užtikrintas perėjimas į Vakarų ir Šiaurės Europos rinkas: vykdomi krovinių srautų diversifikavimo projektai – tokie kaip intermodalinių krovinių gabenimas maršrutu Kaunas-Diusburgas, taip pat pradėti įmonės „Orlen Lietuva“ naftos produktų vežimai per visas tris Baltijos valstybes maršrutu (Bugeniai (Lietuva) – Valga (Estija), kurie jau duoda rezultatus.
Klaipėdos uosto krova stabilizavosi
Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 1 proc. (21,1 mln. tonų) daugiau krovinių nei praėjusiu laikotarpiu ir lyginant su aplinkiniais Latvijos ir Estijos uostais perkrauta daugiausiai krovinių. Klaipėdos uosto krova stabilizavosi ir augo 0,5 proc. (16,4 mln. tonų). Didžiausią įtaką stabiliam krovos rezultatui Klaipėdos uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti keltais gabenamų transporto priemonių, statybinių medžiagų, metalo laužo ir medienos krova.
Tuo tarpu bendra Latvijos uostų krova pirmąjį 2024 m. pusmetį krito 13 proc. (16,5 mln. tonų), Estijos – apie 0,3 proc.
