„Deep Current“ atlikta apklausa apėmė 162 tarptautiniuose krovinių pervežimuose veikiančias logistikos įmones – ekspeditorius, 3PL operatorius ir vidutinio dydžio vežėjus. Tyrime dalyvavo įmonės iš Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos ir Kataro – tai leidžia palyginti brandžias ir besivystančias logistikos rinkas.
Įmonių dydis svyravo nuo smulkaus verslo iki didelių tarptautinių organizacijų, tačiau beveik pusėje jų dirbo mažiau nei 200 darbuotojų. Būtent ši grupė, tyrėjų teigimu, dažniausiai susiduria su didžiausiais integracijos kaštais ir pasenusių IT sistemų ribojimais.
Plačiai paplitę vėlavimai dėl dokumentų klaidų
Tyrimo duomenimis, 57 proc. logistikos vadovų susidūrė su krovinių vėlavimais, tiesiogiai kilusiais dėl dokumentų klaidų – trūkstamų HS kodų, neteisingai nurodytų gavėjų adresų ar nepilnos informacijos. Be to, 42 proc. respondentų nurodė praradę pajamų galimybes, nes rankinis administravimas lėtino naujų klientų įtraukimą arba ribojo galimybes plėsti veiklą. Dar 36 proc. įmonių patyrė atitikties baudas, susijusias su dokumentacijos trūkumais.
Nyderlanduose dirbantis operacijų direktorius, turintis daugiau nei 40 metų patirtį, pažymėjo, kad net smulkios klaidos – pavyzdžiui, trūkstami antspaudai ar neteisingai įvesti kodai – gali sustabdyti krovinio judėjimą. Jo teigimu, komandos „pusę dienos praleidžia tvarkydamos dokumentus, o ne judindamos krovinius“.
Klientams skirti įrankiai skatina skaitmenizaciją
Atsakydami, kur skaitmenizacija pažengė labiausiai, respondentai dažniausiai minėjo klientams skirtas funkcijas. 55 proc. įmonių jau naudoja skaitmenines sistemas siuntų sekimui ir matomumui, o 41 proc. remiasi dokumentų audito ir atitikties įrankiais.
Tuo tarpu vidiniai procesai išlieka daugiausia rankiniai. Tik 24 proc. respondentų teigė visiškai skaitmenizavę vidinį dokumentų tvarkymą, o net 61 proc. vis dar naudoja el. paštą ir skaičiuokles bendraudami su užsienio partneriais, nors patys skaitmenizaciją įvardija kaip „gyvybiškai svarbią“.
Integracijos su kitomis sistemomis kliūtys
Apklausos dalyviai išskyrė kelias pagrindines kliūtis, stabdančias skaitmenizacijos progresą. 47 proc. kaip didžiausią iššūkį įvardijo integraciją su esamomis sistemomis, 39 proc. – kaštus ir neaiškią investicijų grąžą (ROI), 34 proc. – darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams, o 31 proc. nurodė vidinių skaitmeninių kompetencijų trūkumą. Dar 27 proc. teigė, kad daugelis rinkoje siūlomų sprendimų neatitinka realių logistikos darbo procesų.
Logistikos specialistas iš Vokietijos pažymėjo, kad dirbtinio intelekto sprendimai dažnai pristatomi kaip universalūs, tačiau praktikoje ne visada geba susidoroti su kasdienėmis problemomis – neišsamiais prekių kodais ar adresų neatitikimais.
Moduliniai sprendimai tampa patrauklesni
Tyrimas rodo augantį susidomėjimą moduliniais sprendimais, leidžiančiais skaitmenizaciją diegti palaipsniui. Beveik pusė respondentų (49 proc.) teikia pirmenybę moduliams, kurie integruojami į jau veikiančias sistemas, o ne visiškam TMS ar ERP platformų keitimui. Tai siejama su kaštų spaudimu ir noru išvengti veiklos sutrikimų.
Nors 61 proc. apklaustųjų mano, kad dirbtinis intelektas ateityje atliks svarbų pagalbinį vaidmenį, dauguma sutinka, jog žmogaus kompetencija išliks būtina sprendimų priėmime, ypač muitinės, atitikties ir sudėtingos dokumentacijos procesuose.
„Deep Current“ generalinis direktorius Tamim Fannoush teigia, kad tyrimo rezultatai rodo aiškų poslinkį link strategijos „integruoti, o ne keisti“. Pasak jo, operatoriai vis dažniau renkasi sprendimus, kurie mažina klaidų riziką ir spartina darbo srautus, negriaudami visos esamos IT infrastruktūros.
