Tokias išvadas pateikė logistikos technologijų bendrovė „Deep Current“, paskelbusi tyrimą apie kasdienį sprendimų priėmimą krovinių vežimo operacijose. Apklausos rezultatai pristatyti 2026 m. vasario 23 d. Brėmene.
Tyrimas rodo, kad dauguma logistikos operacijų komandų dirba vadinamuoju „reaktyviu režimu“. Tai reiškia, kad jų darbo diena daugiausia susideda iš nuolatinių patvirtinimų, dokumentų patikrų ir klaidų taisymo, o ne iš planavimo ar strateginių sprendimų.
Net 83 proc. respondentų teigė, kad jų darbas tapo labiau reaktyvus nei proaktyvus.
Šimtai sprendimų per dieną
Apklausos duomenys rodo, kad kasdienis sprendimų kiekis logistikoje yra itin didelis. Beveik trys ketvirtadaliai respondentų nurodė, kad per dieną priima daugiau nei 50 operacinių sprendimų, pusė – daugiau nei 100, o beveik kas penktas viršija 200 sprendimų per dieną.
Tai apima maršrutų patvirtinimą, tarifų pasirinkimą, dokumentų tikrinimą, atitikties patikras ar išimčių valdymą – sprendimus, nuo kurių dažnai priklauso, ar siunta bus pristatyta sklandžiai, ar virs vėlavimų ir ginčų grandine.
„Deep Current“ šį reiškinį apibūdina kaip „sprendimų tankį“ – situaciją, kai operacijų vadovai nuolat turi spręsti daugybę smulkių, bet kritinių užduočių. Pagal tyrimo skaičiavimus, tokio intensyvumo darbo režimu tipinis operacijų vadovas per metus gali priimti daugiau nei 25 tūkst. su kroviniais susijusių sprendimų.
Tuo pat metu 43 proc. respondentų teigė, kad per pastaruosius penkerius metus jų kasdien priimamų sprendimų skaičius dar labiau padidėjo – nepaisant to, kad sektoriuje aktyviai diegiamos skaitmeninės platformos ir automatizavimo sprendimai.
Fragmentuotos sistemos – pagrindinė problema
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl skaitmenizacija ne visada mažina darbo krūvį, yra sistemų fragmentacija.
Apklausos duomenimis, daugiau nei du trečdaliai respondentų kasdien naudoja penkias ar daugiau skirtingų sistemų, kad galėtų valdyti siuntų procesus. Informacija jose dažnai nėra tarpusavyje suderinta, todėl darbuotojai turi nuolat tikrinti ir sutikrinti duomenis.
Didžiausią spaudimą operacijoms sukelia dokumentų tikrinimas. Net ir skaitmeninėse darbo eigose dokumentų validavimas dažnai atliekamas rankiniu būdu, nes skirtingose sistemose pateikiami duomenys gali nesutapti arba būti nepilni.
Tokios situacijos logistikoje turi ir tiesioginių pasekmių transportui. Dokumentų neatitikimai gali reikšti, kad sunkvežimis turi laukti, kol bus patvirtinta siunta, vairuotojai gauna papildomų skambučių, o transporto biuruose atsiranda papildomo darbo.
Vėliau tai dažnai virsta ginčais dėl sąskaitų, atsakomybės už vėlavimus ar papildomų išlaidų.
Klaidos turi realią finansinę kainą
Daugiau nei pusė apklaustų įmonių nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių patyrė finansinių nuostolių dėl rankinių operacinių klaidų. Respondentai taip pat pripažino, kad dėl darbo krūvio ar laiko spaudimo kartais priima sprendimus, kuriuos vėliau tenka taisyti.
Tokios situacijos dažniausiai susijusios su dokumentų neatitikimais, neteisingai suvestais duomenimis, vėluojančiomis atitikties patikromis ar tarifų klaidomis.
Dirbtinis intelektas vis dar naudojamas retai
Nepaisant didelio susidomėjimo dirbtiniu intelektu logistikoje, realus jo naudojimas kasdienėse operacijose vis dar yra ribotas. Apklausos duomenimis, tik apie penktadalis respondentų teigė naudojantys dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstus įrankius dokumentų validavimui ar sprendimų priėmimo palaikymui.
Tai rodo, kad dauguma operacinių sprendimų logistikoje vis dar priimami žmonių, o ne automatizuotų sistemų. „Deep Current“ vadovas Tamim Fannoush teigia, kad logistikos sektorius tapo turtingesnis duomenimis, tačiau tai nesumažino žmogaus sprendimų naštos.
Pasak jo, jei vadovai šiandien priima daugiau sprendimų nei bet kada anksčiau, nors sistemų yra daugiau, tai rodo, kad skaitmeninė transformacija turi pereiti į kitą etapą.
Vietoje atskirų užduočių automatizavimo, sektorius turėtų siekti mažinti patį sprendimų skaičių, su kuriuo kasdien susiduria operacijų komandos.
Tyrimas atliktas 2025 m. rugsėjo – 2026 m. sausio mėn. laikotarpiu. Jame dalyvavo 600 logistikos sprendimų priėmėjų iš įvairių regionų, įskaitant ekspeditorius, muitinės tarpininkus, NVOCC operatorius ir trečiųjų šalių logistikos paslaugų teikėjus.
