Neseniai Europos Komisija pateikė keletą paaiškinimų dėl Mobilumo paketo nuostatų. Nors EK parengtas vadovas išsklaido daug abejonių dėl naujų kelių transporto įstatymų, kai kurie elementai lieka neaiškūs. Nusprendėmė atsakyti į visus Trans.INFO skaitytojų klausimus.
Atsakymus į dažniausiai užduodamus Lietuvos transporto sektoriaus dalyvių klausimus galima rasti šiame straipsnyje. Nusprendėmė taip pat išsiaiškinti papildomai kilusius skaitytojų neaiškumus.
-
Jei dirbu su lietuvišku sunkvežimiu Prancūzijoje ir Vokietijoje, tai man 10 Eur/val. Vokietijoje ir 12 Eur/val. Prancūzijoje. Dirbu apie 200 valandų per mėnesį. Atlyginimas “ant popieriaus” – apie 2200€. Ar man dar turi mokėti Lietuvos vyriausybės nustatytus dienpinigius, nes dirbu lietuviškoje įmonėje?
Jei darbuotojas lietuškoje bendrovėje, kuri registruota Lietuvos Respublikoje, darbuotojas yra komandiruojamas. Tokiu atveju taip, komandiravimo laikotarpiu darbuotojui yra mokami dienpinigiai.
-
Vairuotojai gali prailginti vairavimo laiką, bet negali viršyti 90 val. per dvi savaites. Kodėl?
Kai kalbame apie vairavimo laiko prailginimą, turime mintyje vienos dienos vairavimo laiką. Jo prailginimas išvardintais atvejais, kada reikalinga užtikrinti asmenų ir krovinio saugumą. Tai yra atvejais, kai vairavimo laikas gali būti prailginamas esant objektyvioms ir svarbioms priežastims. Mobilumo paketo tikslas yra pagerinti, o ne riboti transporto sektoriaus veiklą.
-
Kokios maršrutų sistemos taps naudingesnės? Girdėjau, kad 3+1 bus naudingesnės?
Kiekvienas atvejis ir kiekviena įmonė yra skirtinga, todėl daug priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio ir pačio darbuotojo. Tačiau žiūrint bendrai, turbūt, tikėtina, vadovaujantis bendra nuostata dėl vairuotojo poilsio įmonės verslo centro valstybėje, ar darbuotojo pasirinktoje vietoje (pvz,. namuose) 3+1 darbo sistema gali tapti naudingesnė.
-
Kuo gali padėti įmonės registravimas užsienyje, pvz. Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje?
Kitoje šalyje krovinių gabenimo paslaugas siūlanti įmonė gali įdarbinti darbuotoją arba siųsti į veiklos centrą, esantį kitoje šalyje (pvz. Vokietijoje). Grąžinti vilkiką ir/arba darbuotoją į tą veiklos centrą galėtų per direktyvoje ir reglamente nurodytą laikotarpį, sutaupant kelionės kaštus iki Lietuvos.
Įsteigus įmonę kitoje šalyje, verslininkai gali tapti veiklos centru ir tiek transporto priemonių parko veikla, tiek darbuotojų darbo organizavimas gali būti pakoreguotas. Tai reiškia, kad vežėjas, kitose valstybėje narėje įsisteigęs veiklos centrą, teoriškai galėtų savo veiklą reguliuoti iš jo veiklos centro, sutaupant vilkiko ar vairuotojo grąžinimo kaštus iki Lietuvos.
Toks modelis būtų aktualus ir vežėjams, kurie daugiausiai užsiima kabotažo operacijomis, nes kitoje šalyje įsteigus veiklos centrą, vilkikas ar vairuotojas galėtų būti grąžinimas į ten iš kur išvyko, pvz. Vokietijoje, neparvykstant į Lietuvą.