Asociacijos „Linava“ teigimu, Kazachstane vykstantys masiniai neramumai ir protestai gali finansiškai paveikti transporto įmones, dirbančias regione.
„Kai kurie vežėjai, vežantys krovinius į Kazachstaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, Tadžikistaną jau susiduria su sunkumais. Klientai atsisako siųsti krovinius į šiuos kraštus arba per šiuos kraštus – stabdomas bent jau savaitei krovinių gabenimas, tikintis, kad neramumai karštuosiuose taškuose pasibaigs“, – BNS sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Pasak jo, kai kurie užsakovai krovinių pristatymą nukėlė į kitą savaitę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie išvyks. Kai kurie pakeliui esantys kroviniai yra įstrigę, pavyzdžiui, prie ketvirtadienį uždarytos Rusijos ir Kazachstano sienos.
„Dar sudėtingesnė situacija su vilkikų vairuotojais, kurie yra įstrigę neramumų draskomuose regionuose, šalies viduje. Kiek jų yra, negalime tiksliai pasakyti, bet jų tikrai yra“, – tvirtino Z. Buivydas.
Lietuvos transporto atašė Kazachstane per pastarąsias paras nėra sulaukęs pagalbos prašymų iš Lietuvos vežėjų, tačiau yra pasiruošęs juos konsultuoti ir teikti visą įmanomą pagalbą.
„Kol kas informacijos apie krovinių judėjimo trikdžius negauta, tačiau neatmetame, kad dėl ryšio sutrikimų bei bendrų neramumų Kazachstane galimi techniniai trukdžiai transportui, susiję su aptarnavimo sistemų sutrikimais ar traukinių judėjimu per tam tikras stotis apsunkinimu“, – teigė ministerijos atstovai.
Kroviniai smarkiai vėluos
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas sako, jog Kazachstanas ir iki šiol buvo probleminis regionas, tačiau neramumai turės įtakos visai logistikos grandinei ir importuojančiam verslui.
„Kazachstanas jau keletą metų yra probleminė vieta. Jie labai sunkiai tvarkosi su visais krovinių srautais – tiek geležinkelio, tiek sausumos kelių, jei neklystu, nuo 2019 metų ten yra amžinos spūsčių problemos sienų sandūroje. Todėl kas ten beįvyktų, tokio pobūdžio įvykiai procesų nepalengvins, turint omenyje, jog Kazachstanas yra pagrindinė tranzito šalis tarp Kinijos ir Europos“, – BNS teigė E. Daukantas.
Jis prognozuoja, kad kroviniai smarkiai vėluos, tačiau kol kas susilaiko nuo rekomendacijų asociacijos nariams.
„Mes bandome kontaktuoti su kolegomis kazachais, norėdami ką nors rimto rekomenduoti savo nariams. Visų pirma reikia suprasti, kas ten vyksta ir ko reikėtų laukti. (…) Kaip ir būdinga verslui, kolegos Kazachstane mus bando raminti, nenorėdami prarasti klientų, todėl tikros informacijos yra labai mažai“, – aiškino E. Daukantas.
„Manau, prireiks kelių savaičių, kad išties suprastume, kokios bus viso to pasekmės“, – pridūrė jis.
Neįleidžiami vilkikai
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas BNS taip pat tvirtino, jog Lietuvos vežėjai kol kas neturi pakankamai informacijos, kad galėtų tinkamai įvertinti situaciją Kazachstane.
„Kol kas mes tikrinamės su įmonėmis. Žinome apie porą atvejų, kai krovinys nebuvo pristatytas užsakovams, tikriausiai dėl susiklosčiusios situacijos, bet tikslesnės informacijos šiuo metu neturime. Ten atjungtas internetas ir sustojusios visos komunikacijos“, – sakė P. Drižas.
Pasak jo, situacija Kazachstane yra labai rimta.
„Uždarytos sienos ir muitinės, neįleidžiami vilkikai įvažiuoti į šalį. Vilkikai turi ieškoti, kur stoti į aikšteles, kurių nėra. Vyksta tam tikras chaosas. Sudėtingiausia situacija, kad nėra užtikrinama ryšio prieiga, atjungtas internetas, todėl labai sunki komunikacija su klientais“, – tvirtino P. Drižas.
Anot jo, dėl šių priežasčių vėluojama pristatyti krovinius, kas lems didėsiančius nuostolius įmonėms.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskasteigė, kad bendrovė atidžiai stebi situaciją Kazachstane, tačiau kol kas problemų nepajuto.
„Mes į Kazachstaną vežame labai nedidelius šaldytos produkcijos krovinius iš Klaipėdos uosto. Iš savo klientų kol kas nesame gavę jokių žinių apie kažkokius pokyčius“, – teigė M. Dubauskas.
Pasak jo, traukiniai iš Kinijos per Kazachstaną ir Lietuvą į Europą kol kas važiuoja, kaip ir anksčiau.
Pasak Klaipėdos jūrų uosto vadovo Algio Latako, Kazachstano krovinių srautai per Lietuvą geležinkeliais ir laivais pastaruosius du dešimtmečius buvo minimalūs.
2020-aisiais jų krauta tik 42 tūkst. tonų – 0,1 proc. bendros uosto krovos, tačiau pernai per vienuolika mėnesių – jau 97,3 tūkst. tonų, arba tris kartus daugiau nei 2020-ųjų sausį-lapkritį. Daugiausiai tai maisto pramonės produktai, gėrimai, tabakas, mašinos ir mechaniniai įrenginiai, plastikai ir jų dirbiniai, neorganiniai chemijos produktai.
„Klaipėdos uostui prekybiniai ryšiai yra svarbūs su kiekviena šalimi. (…) Krovinio praradimas iš kiekvieno, net ir mažiausio prekybos partnerio, drauge atsiliepia Uosto direkcijos pajamoms, konkrečių uoste veikiančių įmonių pajamoms, taip pat įtakos turi ir kitiems susijusiems verslams: laivų agentams, ekspeditoriams, deklarantams ir kitiems“, – komentare BNS tvirtino A. Latakas.
„Linavos“ duomenimis, 2021 metais su šio regiono rinkomis dirbo 166 transporto įmonės, turinčios 3630 vilkikų.
Kazachstane savaitgalį kilo protestai prieš staigų suskystintųjų dujų kainų augimą. Žanaozeno mieste prasidėjusios demonstracijos vėliau išplito į kitus rajonus ir peraugo į masinius neramumus – susirėmimus su policija ir valstybinių įstaigų pastatų šturmą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.