2021 m. kurjerių ir greitųjų siuntų rinkos vertė siekė 462,1 mlrd. Eur ir augo 12,2 proc. palyginus su 2020 m. Šis padidėjimas buvo šiek tiek mažesnis nei 2020 m. pandemijos metu, kai vertė buvo 13 proc. Tačiau 2021 m. plėtra buvo antra dinamiškiausia per pastaruosius 10 metų. Tai taip pat viršijo TI praėjusių metų prognozę, kuri tikėjosi 10 proc. padidėjimo.
Dinamišką plėtrą praėjusiais metais lėmė pandemijos apribojimų panaikinimas, elektroninės ir tarptautinės prekybų plėtra.
Vidaus rinkose augimas 2021 m. tai 11,4 proc. ir siekė 371,4 mlrd. Eur. Tarptautinė siuntų rinka augo dinamiškiau (15,9 proc.), tačiau šio segmento vertė (90,7 mlrd. Eur) buvo gerokai mažesnė nei pardavimų vidaus rinkose. Šį dinamišką tarptautinio segmento augimą lėmė pasaulinės, taip pat ir tarpvalstybinės elektroninės prekybos plėtra.
Kalbant apie geografinę analizę, didžiausia pasaulinė rinka 2021 m. buvo Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (38,9 proc. pasaulinės vertės), po to yra Šiaurės Amerika (35 proc.) ir Europa (21,7 proc.). 2021 m. šešių iš septynių pasaulio regionų vertė užfiksavo dviženklį augimą, tačiau tik Azija ir Šiaurės Amerika augo greičiau nei pasaulio vidurkis.
Augimas lėtės
TI analitikai skaičiuoja, kad 2022 m. augimas šiek tiek susilpnės ir sieks 9 proc. palyginus su 2021 m. 2022 m. pabaigoje pasaulinės kurjerių ir greitųjų siuntų rinkos vertė sieks 503,5 mlrd. Eur.
Kalbant apie rinkos segmentus, tai tiek vidaus, tiek tarptautinių siuntų rinkos 2022 m. sulėtės. Abiem atvejais augimas bus vienženklis – pasaulinis segmentas paaugs 8,3 proc., o vidinis – 9,1 proc.
Didžiausia pasaulyje Azijos ir Ramiojo vandenyno rinka šiais metais turėtų paaugti 9,2 proc palyginus su 2021 m. (2021 m. tai buvo 12,4 proc.). Šiaurės Amerikos rinka turėtų vystytis dinamiškiau – 9,9 proc. tempu.
Europa galės pasigirti gerokai lėtesne plėtra – 7,3 proc., nes ją labiausiai paveiks konflikto Ukrainoje pasekmės.