Su kitomis kontroliuojančiomis bei teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujanti VMI tęsia krovinių gabenimo veiklą vykdančių įmonių patikras, taip pat krovinius gabenančių transporto priemonių tikrinimus šalies keliuose.
Jų metu tikrinama, ar gabenamų krovinių važtaraščių duomenys yra pateikti į Elektroninių važtaraščių sistemą (i.VAZ), pasitelkus tachografų nuskaitymo sistemas ir pasienyje įrengtos Numerių atpažinimo sistemos duomenis, siekiama nustatyti įmonių buhalterinėje apskaitoje galimai neapskaitytus pervežimus, atidžiai vertinamas apskaitytų sąnaudų pagrįstumas, piniginės išmokos vairuotojoms ar rinkliavos iš jų ir kt.
Kontrolės „Via Baltica“
Panevėžio apskrityje automagistralėje „Via Baltica“ prasidėjusios patikros tęsiamos Šiaulių apskrities keliuose, vėliau jos vyks Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskričių keliuose.
„Krovinius gabenančių subjektų patikros yra vykdomos siekiant užtikrinti duomenų apie vykdomus krovinių gabenimus teikimo į Elektroninių važtaraščių sistemą prievolės vykdymą. Šie duomenys naudojami mokesčių mokėtojų rizikingumo dėl galimo pajamų neapskaitymo vertinimui ir šalinant nuolat išaiškinamus piktnaudžiavimus, susijusius su pajamų neapskaitymu, apgaulingu sąnaudų didinimu, įvairiomis abejotinos paskirties piniginėmis išmokomis vairuotojams ar rinkliavomis iš jų. Vykdydami patikrinimus bendradarbiaujame su kitomis institucijomis – Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) – teigia VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
– Priminsime, kad kontroliuojant transporto sektorių institucijoms pavyko atskleisti įvairius įmonių vadovų piktnaudžiavimo, Darbo kodekso nusižengimų bei netinkamai vykdomos įmonių buhalterinės apskaitos atvejus, neapskaitomą darbo užmokestį, į įmonės apskaitą neįtraukiamus priedus, mokamus darbuotojams. Taip pat patikrinimų metu nustatyta, kad nežymimas realus darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis – neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo bei poilsio laiko reikalavimų ir pan. Tokiems pažeidimams, kartu su partneriais iš Valstybinės darbo inspekcijos, skirsime ne mažesnį dėmesį, nei „tradiciniam“ nelegaliam darbui“, – sako Artūras Klerauskas.
Tachografai ir duomenys
Atliekant patikras mokesčių administratorius išnaudoja turimas priemones – VMI yra įsigijusi techninę įrangą, leidžiančią „nuskaityti” ir analizuoti automobiliuose įrengtų tachografų duomenis (arba analogiškus duomenis nuskaito ir VMI perduoda LTSA pareigūnai), taip pat patikrinimų metu yra naudojami Baltijos šalių į bendrą sistemą apjungti Numerių atpažinimo sistemų duomenys. Šios priemonės leidžia nustatyti, pvz., ar automobilių sienos kirtimo faktai atitinka įmonių buhalterinėje apskaitoje nurodomus krovinių pervežimus už atlygį, vertinti, ar krovinius pervežančios įmonės teisingai apskaičiuoja vairuotojų darbo laiką ir atitinkamai išmoka visą darbo užmokestį, ir pan.
„Pernai VMI atliko apie 900 transporto sektoriaus mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmų, o už nustatytus pažeidimus surašė apie 130 administracinių nusižengimų protokolų. Bendras šio sektoriaus 2017 m. kontrolės veiksmų rezultatas – daugiau nei 2,9 mln. eurų. Per pirmąjį šių metų pusmetį atlikta apie 300 mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmų, surašyta daugiau kaip 40 protokolų, o bendras rezultatas – beveik 2,3 mln. eurų. Be to, dėl kai kurių įmonių galimai nusikalstamos veiklos teisėsaugos institucijos pradėjo ikiteisminius tyrimus“, – komentavo A. Klerauskas.
VMI viršininko pavaduotojo teigimu, pastaruoju metu yra pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl įmonių, kurios mokėjo darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį. Pavyzdžiui, išaiškintos dvi Klaipėdos krašte registruotos bendrovės, galimai nuslėpusios apie 70 tūkst. eurų mokesčių. Dalį žalos valstybės biudžetui – apie 50 tūkst. eurų – jos atlygino procesui dar tebevykstant.