Tai rodo „Geotab“ parengtas Europos miestų krovinių vežimo efektyvumo indeksas, sudarytas remiantis visų 2025 metų prijungtų transporto priemonių duomenimis.
Tyrime vertintas komercinio transporto judėjimas septyniose sostinėse: Berlyne, Amsterdame, Dubline, Romoje, Paryžiuje, Londone ir Madride. Miestai įvertinti 0–100 balų skalėje pagal du kriterijus:
- eismo sklandumą gatvių tinkle;
- veiklos nuostolius dėl spūsčių ir prastovų su veikiančiu varikliu.
Efektyviausiais miestais įvardijami Berlynas (61 balas) ir Amsterdamas (59). Vidurinėje grupėje – Dublinas (49) ir Roma (48). Paryžius surinko 37 balus, o prasčiausiai įvertinti Londonas (29) ir Madridas (25).
„Geotab“ skaičiavimu, Berlyno rezultatas yra 144 proc. geresnis nei Madrido.
Kur miesto logistika planuojama sunkiausiai
| Miestas | Bendras įvertinimas | Sunkvežimių įvertinimas | Pagrindinė vežėjų problema | Poveikis operacijoms |
|---|---|---|---|---|
| Madridas | 25 | 22 | Spūstys kritinį lygį viršija beveik visą parą; sąlygos labai nepastovios | Patikimų pristatymo langų praktiškai nėra; griežti grafikai dažnai neišlaikomi |
| Londonas | 29 | 27 | Didelės ir nenuspėjamos spūstys; sunkvežimiai juda prasčiau nei lengvieji automobiliai | Reikia didesnių laiko rezervų, maršrutų koregavimo realiuoju laiku ir lankstesnių pristatymo laikų |
| Paryžius | 37 | 46 | Spūstys prognozuojamos, bet dažnas sustojimas ir pajudėjimas lemia dideles prastovas | Grafikus galima planuoti, tačiau kuro sąnaudos didelės |
| Roma | 48 | 63 | Spūstys intensyvios, tačiau eismas gana nuspėjamas ir dažniau juda lėtai | Pristatymas lėtas, bet grafikus galima pritaikyti prie žinomų dėsningumų |
Kur krovinių vežimas mieste veikia geriausiai
| Miestas | Bendras įvertinimas | Sunkvežimių įvertinimas | Kas vežėjams palankiau | Poveikis operacijoms |
|---|---|---|---|---|
| Berlynas | 61 | 71 | Vidutinės, nuspėjamos spūstys ir planavimui palankus kelių tinklas | Patikimiausias miestas tyrime, kai svarbiausia laikytis grafikų |
| Amsterdamas | 59 | 65 | Kompaktiškas miestas, trumpesni reisai ir mažesnės prastovos | Palankios sąlygos miesto pristatymams ir paskutinei myliai |
| Dublinas | 49 | 57 | Padeda pristatymai ne piko metu ir struktūruotas maršrutų planavimas | Komercinis transportas juda efektyviau nei mažiau struktūruotas lengvųjų srautas |
| Roma | 48 | 63 | Kroviniams skirti laiko intervalai ir profesionalus planavimas | Lėta, bet planuojama aplinka suteikia sunkvežimiams pranašumą |
Kaip skaityti įverčius: 0–100 balų skalėje kuo balas didesnis, tuo efektyvesnė aplinka komerciniam transportui. Bendras įvertinimas apima lengvųjų automobilių ir sunkvežimių rezultatus, o sunkvežimių įvertinimas atspindi būtent komercinio transporto situaciją. Rodikliai yra normalizuoti ir skirti miestų tarpusavio palyginimui, o ne absoliučiam viso miesto eismo įvertinimui.
Nuspėjamos spūstys – brangu, bet valdoma
Ataskaitoje pabrėžiama, kad spūstys skirtinguose miestuose komerciniam transportui kainuoja nevienodai. Romoje ir Paryžiuje eismas intensyvus, tačiau kelionės trukmė gana prognozuojama.
Romos kintamumo įvertinimas siekia 80, Paryžiaus – 82. Tyrimo autoriai pažymi, kad kai eismas pasiekia kritinę ribą, jis tampa lėtas, bet stabilus.
Vežėjams tai leidžia koreguoti grafikus, planuoti pristatymus ir valdyti vėlavimus. Romoje sunkvežimiai net 26 balais lenkia lengvuosius automobilius – tai didžiausias skirtumas tyrime.
Londonas ir Madridas – sudėtingiausi planuoti miestai
Sudėtingiausia dirbti ten, kur spūstys derinasi su nepastovumu. Londone ir Madride tas pats maršrutas skirtingomis dienomis gali užtrukti kardinaliai skirtingą laiką.
Tai neigiamai veikia:
- pristatymo terminų laikymąsi;
- transporto panaudojimo efektyvumą;
- darbo laiko reglamentų laikymąsi;
- maršrutų planavimą realiuoju laiku.
Londone sunkvežimiai juda prasčiau nei lengvieji automobiliai. Madridas pasižymi mažiausiu indekso balu (25) ir žemiausiu kintamumo rodikliu.
Kiek kainuoja prastovos
„Geotab“ duomenimis, 2025 m. tyrime dalyvavusios prijungtos transporto priemonės prastovose sudegino apie 1,58 mln. litrų kuro. Tai kainavo apie 2,6 mln. Eur.
Iš šios sumos komerciniams sunkvežimiams tenka apie 600 tūkst. Eur, o lengviesiems ir aptarnavimo automobiliams – apie 2 mln. Eur.
Paryžiuje sunkvežimiai prastovose sudegina 18,2 proc. kuro – tai didžiausias rodiklis tarp tirtų miestų.
Ką tai reiškia transporto sektoriui
Tyrimas rodo, kad penkiose iš septynių sostinių sunkvežimiai juda efektyviau nei lengvieji automobiliai. Tai siejama su disciplinuotu maršrutų planavimu, pristatymais ne piko metu ir kroviniams pritaikyta infrastruktūra. Vis dėlto Londone ir Madride net ir profesionalus planavimas ne visada kompensuoja nepastovų eismą.
Transporto sektoriaus kainodara ir paslaugų patikimumas tiesiogiai priklauso nuo galimybės tiksliai prognozuoti laiką bei sąnaudas. Todėl tokie indeksai tampa praktiniu įrankiu vertinant realius nuostolius dėl spūsčių ir jų nepastovumo.
