„Trans.eu Baltic“ nuotr.

Tarp spot ir sandorių rinkų. Lietuvos logistikos skaitmeninimas lėtas, bet inovatyvių idėjų netrūksta

Pastarieji metai ekspeditorių nelepino. Vežėjų trūkumas, sudėtinga prieiga prie laisvų transporto priemonių, trumpėjanti sutarčių trukmė, transporto tarifų svyravimas, mažėjančios kainos būsimų sandorių rinkoje – tai tik keletas problemų, su kuriomis susiduria krovinių vežimą organizuojančios įmonės. Tačiau krizė paprastai skatina išradingumą ir technologijų plėtrą.

Vidutinis skaitymo laikas 9 minutės

Dėl COVID-19 krizės Europos įmonės pradėjo sparčiau skaitmeninti savo veiklą. Kaip rodo ataskaita „Skaitmeninimas Europoje 2022–2023 m.“, 2022-aisiais daugiau nei pusė (53 proc.) ES įmonių ėmėsi veiksmų, kad padidintų savo skaitmeninį dalyvavimą rinkoje. Karas Ukrainoje parodė, kad skaitmenizacijos plėtra yra mūsų laikų reikalavimas ir vienas pagrindinių iššūkių. Nuo pažangaus skaitmeninimo priklauso mūsų saugumas, ekologiškų projektų plėtojimas, o kartu ir ekonomikos plėtra.

Deja, Lietuva gerokai atsilieka pagal rinkoje esančius technologinius sprendimus. Startuolių platformos „SCM Startups“ paskelbtas tyrimas rodo, kad nors dauguma (50,7 proc.) tiekimo grandinės startuolių iš Vidurio Europos šalių, Lietuvoje jų vos keli. 

Lietuvos verslo skaitmeninimo lygis taip pat yra žemesnis už Europos vidurkį. Europos investicijų banko duomenimis, per pandemiją – vieną didžiausių pastarųjų metų krizių logistikos sektoriuje – skaitmeninius sprendimus taikė 37 proc. įmonių (ES vidurkis – 46 proc.). Be pažangių skaitmeninių technologijų apsiėjo apie 56 proc. įmonių (ES vidurkis – 61 proc.). 

Viena iš šios situacijos priežasčių – nepakankamas naujų technologijų įmonių finansavimas. Europinė mediana yra 9 mln. JAV dolerių vienai bendrovei, Lietuvoje – 0,4 mln. Be to, labai sunku gauti ir patį finansavimą. Tarptautinio konsultavimo ekspertų tinklo „Civitta“ atliktas tyrimas parodė, kad vienam startuoliui Lietuvoje su rizikos kapitalo fondais reikia susisiekti bent 20 kartų, kol pagaliau jiems pavyksta gauti finansavimą.

Taip pat svarbus skaitmeninių įgūdžių ir žinių trūkumas. Tik nedaugelis organizacijų supranta skaitmeninimo naudą. Laimei, Lietuvos rinka yra atvira – nors šiuo metu šalyje turime nedaug technologijų įmonių, teikiančių paslaugas logistikos sektoriui, įdomios iniciatyvos kuriamos jau seniai veikiančiose įmonėse. Viena iš tokių iniciatyvų – privačios transporto biržos.

Optimizuoti galima bet kurį verslą

Privačios biržos sukuria uždarą aplinką, kurioje kroviniai matomi tik patikimiems vežėjams. Tai atotrūkį tarp spot ir būsimųjų sandorių rinkų užpildančios priemonės. Šios platformos turi pagrindinius abiejų rinkų privalumus: didelį pasirinkimą ir iš anksto nenustatytą tarifą (spot), krovinių vežimo saugumą ir patikimumą (sandorio rinka). Tai pirmasis tokio tipo projektas pasaulyje. Apie jo naudą Lietuvos ekspeditoriams kalbėjomės su „Trans.eu Baltic“ pardavimo direktoriumi Denisu Kalužinu.

– Kuo skiriasi privati birža nuo įprastos viešosios biržos, kurią savo klientams siūlo „Trans.eu“?

– Viešosios biržos pasiūlymai matomi visiems platformos naudotojams. Šis sprendimas turi privalumų ir trūkumų. Vienas pagrindinių privalumų – plati auditorija ir galimybė greitai rasti rangovą. Trūkumas – bendradarbiavimas su vežėjais, su kuriais ekspeditoriai nėra užmezgę jokių santykių. Be to, kai kurie krovinių siuntėjai nesutinka skelbti savo krovinių viešojoje biržoje, o šių draudimų nepaisymas gali turėti rimtų pasekmių.

Svarbiausias privačios biržos tikslas – riboti pasiūlymų matomumą tik uždarame patikrintų vežėjų tinkle. Tai suteikia unikalią galimybę sukurti savo biržą biržoje, į kurią siuntėjas kviečia tik patikimas įmones. Toks sprendimas leidžia siuntėjui greičiau pasiekti savo partnerių bazę nei naudojant įprastus įrankius. Privačios krovinių biržos taip pat padeda lengviau patenkinti siuntėjų reikalavimus neskelbti savo krovinių viešai.

Trumpai tariant, tai uždara darbo su patikimomis ekspedijavimo bendrovėmis aplinka. Pasiūlymai siunčiami tik toms transporto įmonėms, su kuriomis įmonė jau bendradarbiavo ir yra užmezgusi tam tikrus santykius.

– Ar tai svarbu? Ekspeditoriai negali dirbti su rinkoje esančiais vežėjais?

– Mūsų tyrimai parodė, kad 45 proc. ekspeditorių savo pasiūlymus pirmiausia siunčia nuolatiniams patikimiems vežėjams. Kiekvieno ekspeditoriaus prioritetas – užmegzti ilgalaikius santykius ir veiksmingai bendradarbiauti su keliomis patikimomis transporto įmonėmis. Tai ne tik sėkmingo sandorio garantija, bet ir investicija į ateitį. Ryšių užmezgimas veikia ir atvirkščiai: vežėjas pirmiausia priims krovinį tos įmonės, kurią pažįsta ir kuria pasitiki.

Kitas svarbus aspektas yra saugumas. Ekspeditorius jau pažįsta vežėjus: šios įmonės patikrintos visapusiškai. Šie vežėjai jau yra privačioje duomenų bazėje, todėl gali iš karto išsiųsti užsakymą. Rangovų nereikia papildomai tikrinti.

– Į biržą patenka tik patikrintos įmonės. Kam jas tikrinti dar kartą?

– Taip, „Trans.eu“ platformoje tik patikrintos įmonės. Tačiau aš kalbu apie papildomus aspektus – tinkamą draudimą, dokumentus, leidimus ir pan., t. y. vežėjų, atitinkančių krovinių siuntėjų reikalavimus, parinkimą, kad krovinius vežtų įgalioti vežėjai.

Privačių biržų privalumas ir tas, kad transporto įmones pasirenka pati bendrovė, o ne vadybininkas.

– O koks skirtumas?

– Vadybininkas dažniausiai dirba su tais pačiais vežėjais, su kuriais pripratęs dirbti. Dėl šios priežasties jis nepadaro didesnės maržos, nes siūlo krovinius tik tam vienam vežėjui. Privačioje biržoje įmonės kroviniai pasiekia visus patikimus įmonės vežėjus. Dėl to iškart auga marža. Stebėjimas taip pat yra lengvesnis, nes kai dirbi be privataus lango, o krovinys išmetamas skirtingais kanalais, sunku suprasti, ar jis buvo parduotas teisingai. Tai labai svarbi akimirka – stebėti krovinių maržą ir kokioms transporto įmonėms buvo parduotas krovinys.

– Dirbti jūsų biržoje galima tik su „Trans.eu“ bazėje esančiais vežėjais?

– Ne, ekspeditoriai kuria savo klientų bazes, tai nebūtinai turi būti mūsų bazėse esančios bendrovės.

– Tokiu atveju ekspeditoriai gali dirbti su savo klientais už „Trans.eu“ biržos ribų. Kam tada jiems papildomas įrankis?

–  Privati birža supaprastina ekspeditorių darbą. Įsivaizduokite ekspeditorių, kuris turi atlikti tam tikrą darbą, kad parinktų užsakymui tinkamą vežėją ir perduotų jam užsakymą. Vienas vadybininkas per dieną gali aptarnauti iki 50 vežėjų. Jis siunčia jiems užklausą ir tada renka pasiūlymus. Įsivaizduokite tokią situaciją – vežėjai nurodo skirtingus įkainius, ekspeditorius sutiko su trečiu pasiūlymu, tačiau kiti 47 toliau bombarduoja elektroninio pašto dėžutę atsakymais. Ekspeditorius turi atsakyti visiems ir išeina, kad su vienu užsakymu jis dirba valandą ir net ilgiau.

Kai toks užsakymas skelbiamas biržoje, krovinį mato ne 50 vežėjų, o visos įmonės. Krovinys pritaikomas konkrečiam vežėjui. Į užsakymą atsiliepia tik tie, kurie iš tikrųjų suinteresuoti vežti būtent šį krovinį. Programoje įvyksta sandoris, o kiti mato, kad krovinys jau parduotas. Tai labai taupo laiką. Viskas atliekama skaitmeniniu būdu, vienoje platformoje, todėl galite lygiagrečiai dirbti su keliais kroviniais.

Mūsų tyrimai rodo, kad net 58 proc. ekspeditorių turi vieną valandą kroviniui parduoti, o 23 proc. – tik 15 minučių. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad svarbiausi neatidėliotini veiksmai ir procesų automatizavimas. Privačios ir viešosios biržos – viena iš priemonių, leidžiančių greitai pateikti pasiūlymą iš pradžių atrinktoms transporto įmonėms, o paskui – visai rinkai.

– Kiek įmonių jau naudojasi tokiomis privačiomis biržomis?

– Jau sukūrėme maždaug 200 tarptautinių, privačių ir regioninių transporto biržų.

– Esu ekspeditorius. Pasirašiau sutartį su „Trans.eu“ dėl naujos biržos sukūrimo. Kada gausiu prieigą prie įrankio?

– Viskas priklauso nuo komunikacijos su klientu – kuo greičiau gausime vežėjų duomenų bazes ir visas gaires, tuo greičiau galime parengti biržą. Siekiame, kad klientas įrankį galėtų gauti jau kitą dieną. Kol kas, atsižvelgiant į įmonės poreikius, integruojamos bazės dydį ir įmonės pasirengimą paleisti naują platformą, darbą įprastu būdu galima atlikti vidutiniškai po dviejų savaičių.

– Didžiausią dalį Lietuvos rinkos sudaro mažos įmonės. Ar jūsų platforma skirta ir joms?

– Taip, optimizavimui tinka ir vidutinės bei mažos bendrovės – užtenka 2 vadybininkų, 15 sunkiasvorių transporto priemonių ir 100 krovinių per mėnesį. Jei įmonė daugiausia orientuota į spot rinką, verslininkui reikia prieigos prie kuo platesnės vežėjų bazės ir kuo greitesnio atsakymo į pasiūlymus, jai tiks būtent viešoji birža. Jeigu įmonė veikia sandorių rinkoje, turi atsižvelgti į krovinių siuntėjų draudimus, veža didelės vertės krovinius, jai reikia specializuoto vežėjų tinklo konkretiems klientų poreikiams tenkinti arba tiesiog turi didelę patikrintų vežėjų bazę – jai tiktų privati birža. Optimizuoti galima bet kurį verslą, nes kiekviena įmonė turi išlaidų, kurias galima sumažinti.

„PwC“ atliktas tyrimas parodė, kad skaitmeninimas yra viena iš pastaraisiais metais kelių transportą formuojančių jėgų. Anot analitikų, transporto skaitmeninimas apima keturias sritis: pagrindines verslo operacijas (procesų kompiuterizavimas, administracinių paslaugų automatizavimas, transporto tinklų optimizavimas), skaitmeninių gigantų plėtrą („Amazon“, „Uber“), pažangias technologijas (telematika, blokų grandinė, dirbtinis intelektas) ir būtent skaitmeninių platformų, leidžiančių užsisakyti paslaugas internetu iš didelės paslaugų teikėjų bazės, plėtrą.

Transporto paslaugų „platformavimas“ jau pastebimas keleivinio transporto srityje. Krovininis transportas turi platformų, skirtų keistis paslaugomis, tačiau dar prieš kelerius metus jos nebuvo taip paplitusios. Pastarųjų metų tiekimo grandinių destabilizacija paspartino šią plėtrą. Analitikai prognozuoja, kad skaitmeninimo sprendimų diegimas bus pagrindinis veiksnys mažinant verslo sąnaudas, pritaikant paslaugas prie besikeičiančių klientų poreikių ir įgyvendinant didelės pridėtinės vertės sprendimus. Todėl įmonės – tiek mažos, tiek didelės – turėtų kovoti su skaitmenine atskirtimi pasinaudodamos skaitmeninėmis paslaugomis ir taikydamos standartizuotus sprendimus, pavyzdžiui, skaitmenines platformas, kurių rinkoje vis daugėja. Privati birža – tai pasaulinio masto sprendimas, ir Lietuva turi galimybę juo pasinaudoti.

Paantraštės