Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinis transporto forumas (ITF) yra tarpvyriausybinė organizacija. Šis transporto „Davosas“ veikia kaip pasaulinio dialogo apie geresnį transportą platforma. Primename – gegužės mėnesį Lietuva perėmė pirmininkavimą forumui.
Anksčiau šios atsakingos pareigos buvo patikėtos Jungtinei Karalystei, Marokui, Airijai, Pietų Korėjai ir kaimyninei Latvijai. ITF vertinama įvairovė, pasak Y. T. Kimo, – viena iš priežasčių, kodėl organizacija Lietuvą matė kaip tinkamą pretendentę pirmininkės pareigoms. Vis tik Lietuvos pirmininkavimas ITF suteikia ir kitų reikšmingų pranašumų.
„Geografinė padėtis leidžia Lietuvai iš karto pajusti skaudžius Ukrainos karo padarinius transportui – vietiniu, regioniniu ir pasauliniu mastu, – akcentuoja Y. T. Kimas. – Lietuva turi ryškesnį ir detalesnį supratimą negu, pavyzdžiui, Pietų Amerikos ar Azijos valstybės, šiais klausimais Lietuvos balsas organizacijoje gali būti išskirtinai autoritetingas.“
ITF generalinio sekretoriaus teigimu, Ukrainoje vykstantis karas organizacijai pirmininkaujančiai Lietuvai sukūrė papildomų iššūkių. Netgi ir ramiais laikais vadovauti 66 skirtingų tautų grupei nėra lengva užduotis. Tačiau šiuo metu lygiagrečiai tenka spręsti tris pasaulines krizes – karą Ukrainoje, klimato kaitos problemas ir vis dar juntamą COVID-19 pandemijos poveikį transporto sistemoms.
„Visiškai neabejoju, kad Lietuva sugeba demonstruoti lyderystę. O ir apskritai turiu pastebėti, kad Baltijos valstybės įgijo pastebimai didesnę svarbą tarptautiniu lygiu, – teigia generalinis sekretorius. – Pastaruoju metu Baltijos valstybės tapo matomesnės tarptautinėje arenoje ir viena iš pagrindinių to priežasčių – jų gebėjimas rodyti pavyzdinę lyderystę.“
Karui Ukrainoje nutraukus dešimtmečius sklandžiai veikusias transporto, logistikos, eksporto ir importo grandines visoje Europoje, kai kurios mažosios valstybės ieško naujų kelių bei koridorių.
„Lietuva suka nuo Rytų–Vakarų ašies transporto koridorių link kitų, jungiančių Šiaurę ir Pietus. Šitame pokytyje slypi didelės galimybės. Ir nematau svarių priežasčių, kodėl Lietuva negalėtų tapti svarbiu Baltijos šalių transporto centru, pavyzdžiui, jungiančiu tarp Baltijos jūros regiono ir Viduržemio jūrų keliaujantį krovinių srautą“, – pabrėžia ITF generalinis sekretorius.
Iki 2024 m. vasaros ITF pirmininkausiančios Lietuvos siekiai sutampa su pagrindiniais ITF nubrėžtais valstybių narių tikslais. Tarp jų – transporto sektoriaus dekarbonizacija ir neutralumas klimato kaitos atžvilgiu, spartus inovacijų bei skaitmenizavimo tarptautinėse logistikos grandinėse plėtojimas tam, kad tarptautinis krovinių vežimas taptų sklandesnis ir atsparesnis aplinkos veiksniams.
„Lietuva turi įspūdingų pasiekimų skaitmeninimo srityje ir pagrįstai daug dėmesio skiria greitesniam transporto skaitmeninimui. Kitos organizacijos narės tikrai siekia iš jūsų apie tai sužinoti daugiau“, –pastebi Y. T. Kimas.
Sektorių bendradarbiavimas
Transporto politikos formuotojai vis dažniau siekia bendradarbiauti su privataus sektoriaus dalyviais. Viešojo ir privataus sektorių partnerystę ITF skatina per Bendradarbiavimo partnerių valdybą, kurią sudaro 32 pasaulio įmonės, ir partnerystę projektuose su pačia organizacija, pavyzdžiui, dekarbonizacijos, automatizuotų transporto priemonių ar dalijimosi paslaugų srityje.
„Tikrai labai skatinu Lietuvos verslą pasinaudoti šia galimybe – prisijungti prie mūsų Bendradarbiavimo partnerių valdybos. Tai gali prisidėti prie už politikos formavimą atsakingų asmenų informuotumo apie tai, kokius geresnius transporto produktus ir paslaugas konkrečios įmonės turi pasiūlyti šalies gyventojams.
Bendradarbiavimo partnerių valdyboje jau yra tokios didelės tarptautinės kompanijos kaip „Uber“, „Amazon“ ar „Shell“, bet turime ir jaunų startuolių ar vidutinio dydžio įmonių, kurios specializuojasi tik regioninėje rinkoje. Tokia įvairovė yra produktyvaus ir vertingo bendradarbiavimo paslaptis“, – įsitikinęs generalinis sekretorius.