Numatoma, kad pasaulinės krovinių ekspedijavimo rinkos vertė šiemet sieks 263,1 mlrd. Eur, tai būtų realus, apie 2,4 proc., vertės nuosmukis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Įdomu tai, kad nominali rinkos vertė išaugo 27,6 proc. Tai rodo infliacijos mastą, skatinantį degalų kainų ir transporto tarifų augimą. Šie veiksniai turėjo lemiamos įtakos ekspedijavimo rezultatams – didino transporto išlaidas, tuo pačiu slopindami prekių paklausą.
Numatoma, kad 2022 m. krovinių gabenimo oro transportu vertė sumažės 2,7 proc., o jūrų transporto ekspeditoriai patirs 2,2 proc. rinkos nuosmukį.
Be tokių veiksnių, kaip mažėjanti paklausa antrąjį pusmetį ir didelė infliacija, oro transporto rinką stipriai paveikė ir karas Ukrainoje. Ši situacija lėmė daugelio maršrutų pasikeitimus, o tai gerokai padidino išlaidas. Be to, šį sektorių stipriai paveikė brangstantys degalai. JAV Energetikos informacijos agentūros (USEIA) duomenimis, reaktyvinių degalų kainos nuo metų pradžios išaugo 90 proc., o per metus – 120 proc. Degalai sudaro iki 30 procentų oro linijų išlaidų.
Pirmąjį pusmetį tarifai didino krovinių gabenimo jūra rinkos vertę, tačiau antrąjį pusmetį jie gerokai sumažėjo. Paklausa pagrindiniuose maršrutuose iš Kinijos į Šiaurės Ameriką ir Europą taip pat akivaizdžiai sumažėjo.
Kitais metais vertė šiek tiek augs
TI analitikai tikisi, kad 2023 metais pasaulinė rinka šiek tiek atsigaus. Bus išvengta dar vieno vertės kritimo, tačiau manoma, kad augimas bus labai kuklus – sieks 0,7 proc. TI teigimu, besivystančios rinkos (ypač Azija) kitais metais bus pagrindinė pasaulinio krovinių ekspedijavimo varomoji jėga. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad ribojanti Kinijos kovos su koronavirusu politika gali turėti neigiamos įtakos paklausai, taigi ir krovinių gabenimo rezultatams.
Numatoma, kad 2023 metais krovinių gabenimas oro transportu išaugs 0,8 proc. Tikimasi, kad krovinių gabenimo oro transportu tarifai, kurie nuo pandemijos pradžios buvo rekordiniai, grįš į iki 2020 m. buvusią būseną. Pagrindinė to priežastis – sumažėjusi paklausa. Krovinių gabenimo oro transportu ir krovinių ekspedijavimo rinka kentės dėl mažų pajėgumų Azijoje (vienintelė sparčiau auganti rinka), darbo jėgos trūkumo, degalų kainų, lemiančių ilgesnių maršrutų iš Europos kainą (dėl karo) ir infliacijos.
Kalbant apie krovinių gabenimą jūra, 2023 m., palyginti su praėjusiais metais, jo vertė padidės 0,7 proc. – teigiama TI ataskaitoje. Išsivysčiusiose šalyse jūrų transporto paslaugų paklausa bus mažesnė, o besivystančios šalys (vėl Azija) užkirs kelią paklausos žlugimui. Jei pirmąjį pusmetį paklausa bus nedidelė, antrąjį pusmetį ji pradės lėtai atsigauti, teigia TI analitikai.
Azija – augimo variklis
Kalbant apie rinkos rezultatus pagal regionus, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas kitais metais sustiprins savo, kaip pasaulinio lyderio, pozicijas. 91,3 mlrd. Eur Azijos krovinių ekspedijavimo rinkos vertė sudarys 34,9 proc. pasaulinio sektoriaus vertės. Analitikų skaičiavimais, Europos rinkos vertė sieks 85,3 mlrd. Eur (32,2 proc.). Šiaurės Amerika (59,1 mlrd. Eur ir 22,3 proc. pasaulinės rinkos) gerokai atsiliks.
2023 m. Azija sustiprins savo pozicijas, fiksuodama didesnę vertę nei jos pagrindiniai konkurentai. Tikimasi, kad realus augimas šioje srityje sieks 1,3 proc. – beveik dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis. Azijos krovinių gabenimas oro transportu augs 1,3 proc., o jūra – 1,2 proc.
Tai bus rezultatai, apie kuriuos pagrindiniai Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono varžovai gali tik pasvajoti. Tikimasi, kad 2023 m. Europoje krovinių ekspedijavimas išaugs nežymiai – 0,5 proc. (oro transportu – 0,6 proc., jūra – 0,5 proc.). Šiaurės Amerikos rinkai seksis dar blogiau. Ten vertės prieaugis bus minimalus – apie 0,1 proc. Krovinių gabenimas oro transportu augs tiek pat, o jūra išliks tame pačiame lygyje kaip ir 2022 m. Šiam rezultatui įtakos turės silpna paklausa JAV ir aukštos naftos kainos bei sumažėjusi paklausa Europoje.