Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip galiausiai Mobilumo paketas, kurio dalis dėl vairuotojų darbo laiko galioja jau nuo rugpjūčio mėnesio, paveiks Lietuvos vežėjus, įskaitant sąlygas vairuotojams bei galimas baudas už Mobilumo paketo nuostatų nesilaikymą. 

Lietuva, kaip ir kitos valstybės, dar turi nemažai laiko visų Mobilumo paketu priimtų pakeitimų įgyvendinimui, tačiau kai kurios nuostatos – pavyzdžiui, dėl vairuotojo grąžinimo į veiklos centrą kartą per kiekvieną keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpį – jau taikomos. 

Praktikoje pastebima, kad kol kas verslai pakankamai neblogai susitvarko su keliamais iššūkiais, komunikuoja su vairuotojais ir bent jau šios nuostatos įgyvendinamos sklandžiai, svarsto steigimosi kitoje šalyje galimybes. Veiklos centrą turintys ne tik Lietuvoje kai kurie vežėjai (dažniausiai didesnių verslų) jau steigėsi ar dar tik svarsto galimybę steigtis Lenkijoje ar Vokietijoje. Taip pat pastebime, kad dar viena bendrovių kategorija, jau turėjusi partnerius kitose valstybėse narėse, nusprendė veiklos centrą steigtis būtent toje šalyje (pvz., Prancūzijoje). Tuo tarpu dėl vairuotojo grįžimo komunikuoja su vairuotojais, išklauso jų nuomonės, derina tiek poilsio, tiek krovinių grafikus ir stengiasi, kaip įmanoma sklandžiau įgyvendinti Mobilumo paketu keliamus reikalavimus.

Pats Mobilumo paketas ir juo priimti reglamentų ir direktyvos pakeitimai kelia iššūkius vežėjams iš Lietuvos ir kitų valstybių, kurios iki šiol užėmė vienas lyderiaujančių pozicijų krovinių vežimo sektoriuje. Didžiausią nerimą ir būtinybę ieškoti naujų išeičių sklandžiam darbo organizavimui kelia Mobilumu paketu nustatyti krovinių vežimo planavimo iššūkiai bei administracinio aparato sukūrimas, suvaldymas ir koordinavimas.

Kūrybingi strateginiai sprendimai

Mobilumo paketo naujovės yra ne tik vairuotojų ir vilkikų grąžinimas į vieną iš veiklos centrų, bet ir veiklos centro veikla toje valstybėje narėje, kurioje jis yra įsteigtas. Mobilumo paketas labai smulkiai ir aiškiai nurodo, kas privalo būti valstybėje narėje įsteigtame veiklos centre, kad jis laikomas tinkamu, veikiančiu, operatyviu ir atitinkančiu Mobilumo paketo teisės aktais keliamus reikalavimus. 

Praktikoje kyla nemažai klausimų, strateginių darbų bei finansinių iššūkių steigiantis realiai veikiantį veiklos centrą kitoje valstybėje narėje. Realios dokumentacijos tvarkymas, darbuotojų samdymas, realių patalpų turėjimas, informacijos saugojimas. Ir tai tik dalis požymių, kuriuos įgyvendinus galime sakyti, kad įmonės veiklos centras yra realiai veikiantis valstybėje narėje.

Naujos nuostatos verčia Lietuvos vežėjus imtis kūrybingų strateginių sprendimų, konsultuotis su finansų ir teisės ekspertais, bankais, vairuotojais. Panašu, kad sektorius po truputį “susigyvena” su Paketo priimtų sprendimų įgyvendinimu ir stengiasi visų jų paisyti, bet kad ir kaip bebūtų, didžiausias pasekmes pamatysime per ateinančius kelerius metus, kai valstybės narės pradės tikrinti ar Mobilumo paketo nuostatos įgyvendinamos ir ar įgyvendinamos tinkamai. 

Šiuo metu turime pereinamąjį laikotarpį, kai dar ne visos nuostatos, priimtos Mobilumo paketu yra galiojančios, tad laiko pasiruošti dar yra ir institucijos gali žiūrėti atsainiau. Tačiau, kai visas paketas galios, svarbus bus ne tik vairuotojo, bet ir vilkiko grąžinimas, kabotažo ribojimų taisyklių paisymas. Kai pačios šalys įgyvendins Mobilumo paketo nuostatomis priimtus infrastruktūros pakeitimus, institucijų tikrinimas ir baudų (ne)skyrimas gali tapti dažnesnis. Tuomet mažiesiems rinkos žaidėjams gali kilti daugiau iššūkių ir tikėtina, kad ne visi mažieji verslai, įsitvirtinę šiame sektoriuje, išsilaikys. 

Didžiausius iššūkius kelia ekonominiai rodikliai, galimas nedarbo transporto sektoriuje padidėjimas ir konkurencingumo praradimas. Jau nekalbant apie ekologines bei teisines problemas. Šiuo metu yra paduotas skundas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, tad reiktų laukti proceso baigties, galbūt, tikėtinų pokyčių ir po teisminio proceso.

Baudos vairuotojams

Mobilumo paketu taip pat gerinamas tarpvalstybinis institucijų bendradarbiavimas dėl vežėjo reputacijos tikrinimo bei baudų kontrolės. Vežėjui gavus baudą vienoje valstybėje narėje, baudos faktas bus objektyviai matomas ir kitose valstybėse narėse. Kuo mažesnis baudų turėjimo rodiklis, tuo geresnė vežėjo reputacija transporto sektoriuje, kuri svarbi ne tik institucijų atžvilgiu, bet ir užsakovų. Baudų dydžius nustato kiekviena valstybė narė atskirai. 

Mobilumo paketo reikšmė Lietuvos vežėjams yra itin nemaža, kelianti iššūkių iš ekonominės ir teisinės pusės, bet ypatingai ir iš konkurencinės. Jo nuostatos, kol kas, palieka nemažai vietos nuostatų interpretacijoms, kas gali skatinti ginčų augimą. 

Straipsnio autorius: Rūta Globytė, Advokatų kontoros ILAW LEXTAL advokatė

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros