Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Lietuva rengia skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) dėl šaliai ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos valstybėms nepriimtinų vežėjų veiklą reglamentuojančio „Mobilumo paketo” nuostatų, praneša BNS.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime spręs dėl kreipimosi į ESTT, siekiant „Mobilumo paketo” ir su juo susijusių dviejų ES reglamentų dalinio panaikinimo. Pritarus kreipimuisi į teismą, Teisingumo ministerija parengs ieškinį ir atliks kitus procesinius veiksmus. 

Anot Susisiekimo ministerijos, atskiros ES teisės aktų nuostatos dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimų, vairuotojų komandiravimo ir poilsio taisyklių įsigaliojimo, kai nėra užtikrinta atitinkama infrastruktūra, neatitinka Lietuvos politinių ir ekonominių interesų bei turės neigiamos įtakos šalies verslui.

„Atsižvelgiant į tai, tikslinga ginčyti Mobilumo paketo teisėtumą bei siekti nepalankių Lietuvai ES teisės aktų nuostatų panaikinimo. (…) Palankaus ESTT sprendimo atveju ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos būtų panaikintos nuo ES teisės aktų įsigaliojimo momento, o taip pat Lietuva įgytų naują derybinę poziciją dėl šių ES teisės aktų peržiūros“, – teigiama ministerijos rašte.

Jame pažymima, kad atskiros „Mobilumo paketo” nuostatos taip pat turės neigiamos įtakos kitų valstybių narių – pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Maltos, interesams, todėl tikėtina, kad jos taip pat teiks savarankiškus ieškinius arba įsitrauks į kitų valstybių narių pradėtą teisminį procesą ESTT.

Be darbo liks 35 tūkst. transporte dirbančių asmenų

Anot Susisiekimo ministerijos, „Mobilumo paketo” nuostatos dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų ir siekio užtikrinti, kad ES iki 2050 metų taptų neutralizuoto poveikio klimatui regionu, kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba. Nustačius pareigą grąžinti sunkvežimį gali sumažėti transporto sistemos veiksmingumas ir padidėti nereikalingas išmetamųjų teršalų kiekis, tarša ir spūstys.

Taip pat pažymima, kad nuostatos dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą, kabotažo ribojimo ir darbuotojų komandiravimo taisyklių riboja vidaus rinkos laisvių (įsisteigimo laisvės, darbuotojų judėjimo ir laisvės teikti paslaugas) taikymą transporto srityje, keičia požiūrį į konkurenciją vidaus rinkoje.

„Lietuvos pozicija turi būti siekiama skatinti vienodą požiūrį į vidaus rinkos veikimą visose Sąjungos politikos srityse, užkertant kelią vidaus rinkos segmentavimui, skirtingam vidaus rinkos laisvių ir konkurencijos taisyklių aiškinimui ir taikymui atskirose Sąjungos politikos srityse“, – teigiama ministerijos rašte.

Ministerijos teigimu, Lietuvos transporto sektoriaus įmonių didžiąją veiklos dalį sudaro vežimo operacijos kitose valstybėse narėse. Virš 40 tūkst. Lietuvoje registruotų sunkvežimių kasdien vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Lietuvos vežėjų tarptautinio krovinių vežimo dalis visame šalies vežėjų krovinių transporte siekia 91,8 proc. ir yra didžiausia ES.

Lietuvoje skaičiuojamas vienas didžiausių sunkvežimių parkų pagal gyventojų skaičių, o bendrai transporto sektoriuje Lietuvoje dirba apie 160 tūkst. žmonių.

Prognozuojama, kad dėl ginčijamų nuostatų be darbo gali likti beveik 35 tūkst. šiame sektoriuje dirbančių asmenų, kurių nedarbo išmokoms gali prireikti 111 mln. Eur, galimi 102 mln. Eur biudžeto pajamų praradimai, o neigiamas poveikis šalies ekonomikai galėtų siekti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Trans.INFO nuotr.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros